„Duok man tris kulkas, - sakė vienas policininkas kitam. - Nudėsiu tą vaikiną."
Peteris vos prieš tris dienas buvo paleistas iš Brazilijos kalėjimo, kai veikiamas narkotikų jis vėl pavogė automobilį. Kai policija susekė jį aklagatvyje, jis iššoko iš automobilio ir mėgino pasislėpti miškuose. Bet toli nenubėgo.
„Dieve, neleisk jiems manęs nužudyti," - meldėsi Peteris tuo metu, kai pareigūnas užtaisė ginklą.
Peterio motina kartą jam sakė, kad netgi paskutinę gyvenimo akimirką galima atgailauti, ir Dievas atleis nuodėmes. Tačiau sulaukęs tokios akimirkos Peteris negalėjo atgailauti. Jis apskritai negalėjo prisiversti ką nors jausti. Jis tik meldėsi: „Dieve, nejau leisi man taip mirti? Neatgailavusiam? Neleisk man taip mirti."
Staiga atvyko daugiau policininkų, ir pareigūnas nuleido ginklą. „Manau, jeigu jie būtų buvę tik dviese, jie būtų mane nužudę, - dabar šiuos įvykius atsimena Peteris. - Bet kadangi atsidaro daugiau liudininkų, jie to nepadarė."
Tačiau policininkai, apsupę Peterį, beveik mirtinai jį sumušė. Iš ligoninės jis vėl pateko į Rio de Žaneiro kalėjimą. Peteris nusikaltėlio kelią pradėjo paauglystėje tapęs narkomanu. Jis pradėjo pardavinėti tėvų namuose buvusius daiktus, kad galėtų įsigyti marihuanos ir kokaino. Pardavė netgi motinos vestuvinį žiedą. Netrukus Peteris pradėjo nakvoti gatvėse, ir dienų dienomis būdavo nevalgęs.
„Būdamas nepilnametis, buvau suimtas daug kartų, - atsimena Peteris. - Bet mano motina buvo teisininkė, ir ištraukdavo mane iš kalėjimo. Po to, kai jis sulaukė aštuoniolikos, tėvas pagrasino palikti motiną, jeigu ji dar kartą padės Peteriui išvengti bausmės. „Jo šeimos nariai buvo juo nusivylę, - sakė Ericas Reese, Rio de Žaneiro Tarptautinės misijų tarybos misionierius, buvęs Peterio auklėtojas. - Bet jo motina jo neatsisakė."
Mėnesį praleidęs kalėjime, Peteris su motina grįžo namo. Tėvas sutiko juos prie durų. „Tikėjausi blogiausio, - pasakojo Peteris. - Tačiau jis priėjęs mane apkabino ir tarė tokius žodžius: „Sūnau palaidūne - myliu tave".
Peteris apkabino tėvą ir meldė atleidimo. Tada motina parsivedė jį namo. „Mes kartu suklaupėme, bet ji negalėjo melstis. Ji tik verkė." Tą akimirką Peteris atidavė savo gyvenimą Dievui: „Pradėjau naują gyvenimą su Jėzumi ir ėmiau tarnauti Viešpačiui. Tai įvyko prieš 25 metus."
Šiandien Peteris yra pastorius ir anglų kalbos kursų direktorius, kuriuos lanko 400 vaikų. Jo namuose krykštauja vaikai ir anūkai. Taip pat jis aktyviai dalijasi savo tikėjimu mieste, kuris sykį vos nepareikalavo jo gyvybės.
„Peteris visiškai pasikeitė. Atėjęs pas Kristų, jis atsigręžė į Jį visa širdimi, - pasakojo E. Reese. - Dievo malone iš jaunuolis nebėra apsuptas mirčių ir šūvių, bet mylinčios jį šeimos - žmonos ir vaikų. Tik Dievo malonė tai pajėgia."
Nors ne E. Reese atvedė Peterį pas Kristų, misionierius tavo jam broliu dvasioje. Kelerius metus jis mokė Peterį, o tada jie abu drauge tarnavo, skelbdami Evangeliją. „Labai svarbu, kad sutikau Eriką, - tvirtino Peteris. - Jis tapo mano mokytoju. Žinojau, kad Dievas nori kažką ypatingo nuveikti per mano gyvenimą, bet nežinojau, kaip tai įvyks. Ericas padėjo man suprasti šį pašaukimą."
Nė vienas žmogus, žvelgdamas į Peterį, negali pasakyti, kad kažkada jis buvo pavergtas narkotikų. Jo veide spindi džiaugsmas Kristuje. „Tuo metu, kai Peteris buvo mano mokinys, jis nuolat šypsojosi, - sakė E. Reese. - Jis nuolat šypsosi. Šypsosi ir šiandien."
Drauge su Jėzumi nueitas kelias pakeitė Peterio gyvenimą. O Tarptautinės misionierių tarybos misionierius E. Reese, kuris dirbo su juo šiame Pietų Amerikos didmiestyje, padėjo Peteriui šiame kelyje. „Šviesk, Jėzau, šviesk, - cituoja Erikas žinomos giesmės žodžius. - Regiu, kaip Peterio gyvenime šviečia Dievo meilė, Dievo malonė ir Dievo gerumas."
Parengta pagal www.bpnews.net
