2011-12-05
Jauna pora užėjo į pačią gražiausią miesto žaislų parduotuvę. Vyras ir moteris ilgai apžiūrinėjo spalvingus žaislus, pakabintus ant lubų, išrikiuotus lentynose, išdėliotus ant prekystalių. Čia galėjai rasti verkiančių ir besijuokiančių lėlių, elektroninių žaidimų, miniatiūrinių viryklių, galinčių iškepti tortą ar pyragaitį.


Tačiau sutuoktiniai niekaip negalėjo išsirinkti. Jiems į pagalbą atskubėjo maloni pardavėja.

- Mes turime mažą dukrelę, - ėmė aiškinti jai moteris. - Visą dieną ji būna namie viena. Mes grįžtame tik vėlai vakare.

- Mūsų dukrelė beveik nesišypso, - tęsė vyras.

- Norėtume jai nupirkti ką nors tokio, kas padarytų ją laimingą, - vėl kalbėjo moteris,   - ypač tada, kai mūsų nėra namie... Ką nors, kas ją džiugintų, kai pasilieka viena.

- Man labai gaila, - mandagiai nusišypsojo pardavėja. - Mes neparduodame tėvų.


* * *

Nuspręsti turėti vaiką - tai sudaryti su juo sunkiai žmogaus protui suvokiamą skolos sutartį. Mažieji ateina į pasaulį, atsinešdami kvietimą gyventi: „Tu mane pakvietei. Aš atėjau. Ką man duosi?" Nuo tada ir prasideda auklėjimas.


Iš kn. „365 trumpi pasakojimai sielai"