Užsienyje

Buvusi ilgametė paliatyviosios slaugos ligoninės darbuotoja sudarė sąrašą dalykų, dėl kurių gailisi savo gyvenimo kelionę baigiantys žmonės. Šios moters darbas buvo palengvinti paskutines mirštančių pacientų gyvenimo valandas. Remdamasi ilgalaikiais mirštančių pacientų stebėjimais, ji sudarė populiariausių dalykų, kurių gailisi neįvykdę mirštantieji, sąrašą.

1.Gailiuosi, kad nedrįsau gyventi savo gyvenimo.
Gyvenau tokį gyvenimą, kokio iš manęs tikėjosi aplinkiniai. Dėl to dažniausiai apgailestaujama. Žmogus suvokęs, kad jo gyvenimas beveik baigėsi, gręžiasi atgal ir mato, kokios svajonės ir planai liko neįgyvendinti. Dauguma žmonių nebandė išpildyti ir pusės savo svajonių, ir mirtį sutiko suvokdami, kad savo gyvenime galėjo padaryti kitokius sprendimus.Labai svarbu pabandyti įgyvendinti nors kai kurias svajones. Kai sveikata blogėja, jau per vėlu ko nors imtis. Sveikata suteikia laisvę, kurios neįvertiname, kol esame sveiki.

2. Gailiuosi, kad tiek daug dirbau.
Šis jausmas slėgė beveik kiekvieną mirštantį vyrą. Jie gailėjosi praėjusios jaunystės bei santykių, kuriems skyrė per mažai laiko. Vyrai gailėjosi, kad didesnę savo gyvenimo dalį praleido dirbdami, norėdami, kad šeima nieko nestokotų. Gyvenimo pabaigoje jie galvojo, kad galėjo gyventi kukliau, taip sumažindami išlaidas. Atsiradus daugiau laisvo laiko gyvenime, atsiras ir daugiau galimybių naujiems dalykams.

3. Gailiuosi, kad neturėjau drąsos išreikšti savo jausmus.
Dauguma žmonių slėpė savo neigiamus jausmus, norėdami išsaugoti santykius. Tad jie tik egzistuodavo ir niekada netapdavo tokiais, kokias iš tikrųjų būtų norėję būti. Daug ligų atsiranda dėl patiriamų kartėlio bei nusivylimo jausmų. Mes negalime valdyti kitų žmonių reakcijų, tad nesveikų santykių geriau atsisakyti, jei tai įmanoma.

4. Gailiuosi, kad nepalaikiau ryšių su savo draugais.
Dažnai šie žmonės ilgą laiką nebendravo su savo senais draugais. Gyvenimo pabaigoje jie norėdavo surasti savo draugus, bet tam dažnai neužtekdavo laiko. Dauguma žmonių buvo taip susirūpinę savo asmeniniu gyvenimu, kad ilgus metus neskirdavo draugystei jokio dėmesio.  O gyvenimo pabaigoje daugelis labai ilgėdavosi savo draugų, norėdavo jiems kažkaip atsidėkoti, bet atlikti šią užduotį jau būdavo per vėlu.

5. Gailiuosi, kad neleidau sau būti laimingesniu.
Tai visiems žmonėms būdingas apgailestavimas. Daugelis iki gyvenimo galo nesuvokė, kad jų laimė - tai jų pasirinkimas. Jie buvo priklausomi nuo įpročių ir aplinkybių, gyvenimo būdo, patogumų. Bijodami permainų, jie apsimetinėdavo prieš save ir kitus, kad yra patenkinti savo gyvenimu.

Parengė Daiva Širkaitė pagal www.invictory.org