2011 metų gruodžio 30-31 dienomis Vilniaus bažnyčioje „Tikėjimo žodis" vyko naujametinis jaunimo sąskrydis „Naujamedis", į kurį buvo suvažiavę per 150 jaunuolių ir paauglių iš įvairių bendrijos bažnyčių, kad visi kartu šiltai, draugiškai ir kūrybiškai, o svarbiausia - Dievo artumoje palydėtų senuosius ir pasitiktų Naujuosius metus.
Jaunimo „ Tad norisi dar kartą prisiminti ryškiausias šio renginio akimirkas, o jame nebuvusiems „Ganytojo" skaitytojams leisti sudalyvauti „neakivaizdžiai".
Gruodžio 30 dieną jau nuo 16 valandos Vilniaus bažnyčios patalpose šurmuliavo laimingi jaunuoliai ir paaugliai. Kaip smagu ir vėl buvo susitikti draugus iš kitų miestų! Visų pirma turėjome užsiregistruoti ir išsitraukti lapelius su medžių pavadinimais (beržas, liepa, pušis ir t.t.) - taip buvome suskirstyti į grupes vėliau vyksiančiam protų mūšiui. Kai visi susiradome savo vietas ir susipažinome su komandų nariais, renginys prasidėjo.
Pirmą „Naujamedžio" dalį vedė vilniečiai Julia Nikitina ir Džiugas Širvys. Jie pakvietė ant scenos vyr. pastorių Giedrių Saulytį pasidalinti mintimis iš Šventojo Rašto. Pastorius Giedrius, remdamasis pranašo Malachijo žodžiais (Mal 3,14-18), skatino mus pasirinkti kelią, vedantį pas Dievą, nepasiduoti pasaulio pagundoms, kad ir kaip būtų sunku, įžvelgti skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, nežiūrėti pavydžiai į netikinčiuosius, kuriems dabar galbūt sekasi. Štai ką sako Viešpats apie gerbiančius Jo vardą ir bijančius Jo: „Tą dieną, Aš padarysiu juos savo brangenybėmis. Aš jų gailėsiuos, kaip gailisi žmogus savo sūnaus, kuris jam tarnauja." Pastorius taip papasakojo apie vieną ryškiausių Amerikos istorinių asmenybių ir teologų - Džonataną Edvardsą, kuris dar jaunystėje parašė sau 70 apsisprendimų prieš Dievą, kaip antai: „Nuspręsta, kad aš darysiu tai, kas, mano supratimu, labiausiai šlovina Dievą ir pasitarnauja mano paties gėriui." „Nuspręsta nešvaistyti nė vienos akimirkos, bet panaudoti visą laiką geram." „Nedaryti nieko tokio, ką bijočiau daryti likus valandai iki paskutinio teismo trimito garso." „Nuspręsta nuolatos studijuoti Šventąjį Raštą, augti Dievo pažinimu." Pastorius Giedrius ragino ir mus daryti dievotus apsisprendimus ir prašyti iš Dievo jėgų ir malonės jų laikytis.
Po pastoriaus žodžio išmušė valanda visų lauktajam protų mūšiui. Šio žaidimo metu per ribotą laiką turėjome rasti atsakymus į pačius netikėčiausius klausimus. Teko pasitelkti ne tik savo žinias, išmaniuosius telefonus, bet ir išradingumą - pavyzdžiui: „Kokia priklausomybė sutrukdė apsukriam, nepaliekančiam jokių įkalčių ar pėdsakų vagiui išlikti nesugautam?" „Kam vieninteliam pavyko išnaikinti ketvirtadalį žemės gyventojų?" „Kas yra hippoleukofobija ir kodėl Napoleoną Bonapartą piešusių dailininkų portretai yra jų pačių išmonė?" Žaidimui įpusėjus, vedėjai pasikeitė - jais tapo Ana Nikitina ir Edas Ažukas.
Intelektualiai pakariavus, mus pradžiugino gitaromis grojantys „nykštukai": antrokas Modestas Miloševičius, trečiokas Ainis Statulevičius ir ketvirtokas Gabrielius Davlijevas (vadovas - Aidas Lembutis). Vilniečių trijulė - Ieva Greičiūnė, Lukas Rimkus ir Mykolas Saulytis - atliko naują savo kūrybos giesmę „O Tėve", o jaunimo grupelė iš Panevėžio bažnyčios parodė vaidinimą, pavadinimu „Aleliuja", kuris dar kartą priminė, kokią didžiulę dovaną gavome iš Kristaus, kai Jis prisiėmė mūsų nuodėmes bei negalias ir mirė ant kryžiaus.
Po trumpos pertraukėlės antrąją šlovinimo dalį vedė grupė „Spirit", atlikusi tris giesmes: „Tavim kvėpuoju aš", „Osana" ir „Dieve, atleisk". Paskutiniosios giesmės muzikos ir žodžių autorė - Ignė Lembutytė. Pasibaigus šlovinimui, ragindami už viską labiau branginti Kristų ir Jam pasišvęsti, trumpais padrąsinimo ir pamokymo žodžiais pasidalino vilnietis Vladas Charkovas ir mūsų bendrijos jaunimo pastorius Ramūnas Jukna.
Per didžiąją pertrauką jaunuoliai galėjo užkąsti ir pabendrauti, pramankštinę smegenis, pramankštinti ir kojas. Norintys vienas kitam kažką palinkėti, rašė palinkėjimus ant specialiai tam skirtos sienos, o mėgstantiems fotografuotis, buvo suteikta išskirtinė galimybė įsiamžinti jaunimo šeimos medyje. Po pertraukos renginio dalyviai sugrįžo į didžiąją salę, kur buvo apdovanoti protų mūšio laimėtojai.
Vakarui besibaigiant, atsisveikinome su tais, kurie turėjo grįžti namo, tačiau nemažai jaunuolių liko visai nakčiai bažnyčios patalpose. Išlydėję išvažiuojančius, jie grįžo į mažąją salę, kur vyko visų nerimstančių ir miegoti nemėgstančių išsvajotoji diskoteka. Labiau bendrauti nei šokti mėgstantys rinkosi didžiojoje salėje, ten jiems buvo skirtas, taip vadinamas, pokalbių kambarys, o kavinėje susėdo stalo žaidimų mėgėjai. Pasilikę vėliau kalbėjo, jog ta naktis jiems neprailgo.
Gruodžio 31 d. vakaras
Naujametinis vakaras, į kurį susirinko ne tik jaunimas, bet ir kiti Vilniaus bažnyčios nariai ir lankytojai, prasidėjo 20 val. Šio renginio kūrybinė-meninė dalis taip pat buvo perduota į vilniečių jaunimo rankas. Vakaro vedėjai Laura Topolova ir Edas Ažukas ant scenos pakvietė Raimondą Kirijanovienę, kuri kartu su Luku Rimkumi ir Mykolu Saulyčiu atliko giesmę „Tavo artuma". Po šios giesmės didžiajame ekrane matėme animaciją „Palyginimas apie sėjėją". Iškart po jos sekė vaidinimas „Raudonas balionas", kurio aktoriai buvo Mykolas Saulytis, Joana Kodzis ir Jurgita Miloševičienė.
Vėl scenoje pasirodę vedėjai, uždavė keletą klausimų iš vakarykščio protų mūšio. Buvo smagu girdėti, kaip mikliai mąsto bažnyčios suaugusieji. Vėliau scenoje pasirodė paauglių grupė: Danielė Puidokaitė, Simona Karosaitė, Džiugas Širvys, Nojus Zvicevičius, Kornelija Markevičiūtė bei Augustė Banelytė kurie atliko dvi giesmes: „Open the Eyes of My Heart, Lord" ir „Jo meilė tobula".
Jaunuosius atlikėjus ant scenos pakeitė Vladas Charkovas ir Joana Kodzis - jie suvaidino trumpą vaidinimą „Viešpatavimo sostas", kurio pagrindinė mintis, buvo ta, jog net ir nusprendę savo gyvenimo vadžias atiduoti Jėzui, mes labai sunkiai sugebame tai įvykdyti, ypač, kai reikia rinktis tarp to, kas gera ir bloga.
Ekrane vėl matėme animaciją „Protingas ir kvailas statytojas". Dar dvi giesmes atliko Raimonda Kirijanovienė - „Turiu ramybę" ir „Džiaugsmas". Į sceną sugrįžę vedėjai vėl pakvietė mūsų kūrybinguosius paauglius, kurie suvaidino smagų ir pamokantį spektaklį pagal Vytauto V. Landsbergio pasaką „Pasaka apie šventą Petrą ir auksinį žmogelį".
Vakaro programą tęsė Ieva Greičiūnė, Lukas Rimkus ir Mykolas Saulytis, atlikę dvi giesmes - „Matau tavo kryžių" ir „O Tėve". Po jų vėl pasirodė Joana ir Vladas su dar vienu smagiu vaidinimu - „Pasitikėjimas".
Renginio meninė dalis baigėsi animacija „Gerasis ganytojas".
Po ilgosios pertraukos, per kurią vaišinomės ir bendravome bažnyčios fojė bei kavinėje, sugrįžę į didžiąją salę visi kartu šlovinome Dievą. Likus pusvalandžiui iki vidurnakčio, bažnyčios pastorius Giedrius Saulytis visus palydėjo į naujus metus trumpu pamokslu-palinkėjimu. Pastorius ragino nešvaistyti mums Dievo suteikto gyvenimo laiko, išnaudoti jį išmintingai, eiti Dievo keliu, suvokiant asmeninių pasirinkimų ir apsisprendimų svarbą, nes jie mūsų tikėjimo kelionės žemėlapyje brėžia vienokį arba kitokį taką - mūsų apsisprendimai sudaro prielaidas arba tikėjimo augimui ir dvasinei pažangai, arba stagnacijai ir net degradacijai. Pastorius Giedrius priminė apaštalo Pauliaus raginimą tikintiesiems daryti vis daugiau pažangos, baigiantis metams prisiminti, už ką dėkoti Dievui, nepaisant patirtų vargų, išmėginimų, nusivylimų.
Laikrodžio rodyklėms beveik priartėjus prie 24-os vlandos, visa Dievo namiškių bendruomenė suklupo ant kelių ir pasitiko Naujuosius metus maldoje, anot pastoriaus - „apsisprendimų slėnyje", dėkodama Viešpačiui, melsdama Jo įgalinimo, malonės laikytis teisiojo kelio naujais, 2012 metais.
Na, o nenuilstančio jaunimo bažnyčioje laukė dar viena naktinė programa, šįkart jau įžengus į naujus metus...
