Noriu pakalbėti apie tai, ką tėvai ir tik jie gali padaryti, jei nori, kad jų vaikai taptų tikrais Dievo tarnais. Nenoriu nuslėpti fakto, kad tai, apie ką kalbėsiu, pasiekiama ne be nemažų sunkumų, kruopštumo ir darbo. Taip jau yra, kad tai, kas iš tiesų yra gera arba kilnu, niekada nepasiekiama lengvai.
Bet esu tikras, kad už kiekvieną sunkią valandą ir atkaklias pastangas, kurių reikalauja šis darbas, tėvams bus gausiai atlyginta.
Ką tėvai turi daryti
Jeigu auklėdami savo vaikus norite pasiekti gerų rezultatų - kad jie mylėtų Dievą ir tarnautų Jam tyra širdimi - jūs, tėvai, privalote žengti tam tikrus žingsnius.
1. Savo mintyse nuolat turėkite tikslą. Matykite jį ir tvirtai apsispręskite jį pasiekti. Neleiskite viliojančiam pasaulio žavesiui, velnio gundymams ar nusiraminimą ir malonumą žadantiems pažadams nukreipti jus nuo kelio. Tėčiai ir mamos, jūs turite pasiryžti tai daryti!
2. Tikėkite, kad jums pasiseks. Žinokite, kad tai, ko jūs trokštate, kai kurie tėčiai jau pasiekė ir džiaugiasi puikiais rezultatais. O tai, ką tėvai jau yra padarę anksčiau, galite padaryti ir jūs. Te jūsų nesustabdo kitų nesėkmės, kurių taip pat dažnai pasitaiko. Žvelgdami į nesėkmes, pasakykite sau: „Vien todėl, kad kai kurių krikščionių vaikams nepasisekė - o kai kuriems net labai nesisekė, - nereiškia, kad ir mūsų vaikai pražus. Dievas pasakė: ‘Parodykite vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo’ (Pat 22, 6). Mes tikime Juo, todėl auklėdami savo vaikus darysime, ką galime, ir tikėsime, kad Jis dovanos mums sėkmę“. Tikėk Dievu, ir Jis ateis tau į pagalbą.
3. Būkite šventumo pavyzdys. Pasistenkite, kad jūsų vaikai būtų užtikrinti, jog jūs patys esate tokie, kokius norite matyti juos. Kiekvieną dieną rodykite nesavanaudišką meilę ir elkitės teisiai, kaip reikalaujate iš jų. Nerodydami pavyzdžio jūs niekada nepasieksite tų tikslų, kurių visa širdimi trokštate.
4. Mokykite savo vaikus, kas yra tikroji krikščionybė. Padėkite jiems tai suprasti ir tuo žavėtis. Pradėkite kalbėtis apie tai ir paaiškinkite jiems, kai tik jie galės suprasti. Mokykite juos remdamiesi bibliniais principais ir pavyzdžiais, ypač Viešpaties Jėzaus Kristaus gyvenimu ir mirtimi bei Jo mokinių gyvenimu, tačiau neapsiribokite tik tuo.
5. Padėkite savo vaikams suprasti, kad visa, ko jūs iš jų reikalaujate, yra teisinga ir protinga. Siekite paveikti jų sąžinę ir pasirinkimus, o ne jausmus, tačiau nepamirškite, kad jūs negalite nepaisyti to, kas vyksta jų širdyse. Labai svarbu, kad jie jus suprastų. Kalbėkite su jais taip, kad jie suprastų.
6. Sekimas Kristumi turi būti kasdienio jūsų gyvenimo dalis. Jūsų vaikai turi jausti, kad jūs esate tokie pat tikintys ir namuose, ir bažnyčioje, pirmadieniais ir sekmadieniais, kai dirbate ir tada, kai meldžiatės. Ne tik kalbėkite jiems apie sekimą Kristumi, bet ir patys rodykite pavyzdį, tada jūsų namai bus pilni tikėjimo Dievu, ir tokioje atmosferoje vaikai galės gyventi, judėti ir būti (žr. Apd 17, 28).
7. Jūs turite siekti konkretaus patyrimo, kuris liudytų, kad jūsų vaikai yra atsivertę. Teisųjį nuo bedievio skiria tam tikra riba. Paties Dievo ranka nubrėžė šią ribą. Ateina metas, kai žmonės - suaugusieji ar vaikai - nustoja tarnauti velniui ir tampa Dievo tarnais. Prie šio momento arba šios ribos galima priartėti nežymiai ir galima net nepastebėti, kada ji peržengiama. Tačiau visi, kurie tik tampa Dievo vaikais, prieina šį momentą ir peržengia šią ribą. Tada jie pereina iš tamsos į šviesą, iš mirties į gyvenimą. Kitais žodžiais tariant, jie yra išgelbėjami. Jūs turite siekti šio aiškaus išgyvenimo dėl savo vaikų. Kai tik jie galės tai suprasti, privalote paaiškinti jiems apie atsivertimą ir jo būtinumą. Melskitės dėl to atskirai savo miegamajame ir drauge su vaikais. Telaukia jie savo atsivertimo - ar susirinkime, ar namie. Taip vis po truputį žengdami pirmyn jūs sulauksite džiaugsmo, sužinoję, kad jau įvyko šis nuostabus pokytis vaikų širdyse ir išgirsite juos pačius apie tai liudijant. Tai didžiausias džiaugsmas tėvui ir motinai, prilygstantis angelų džiaugsmui.
8. Jūs turite auklėti savo vaikus, kad jie būtų malonūs. Neleiskite, kad vaikuose pasireikštų žiaurumo apraiškos. Daugelio žmonių nejautrumas ir nedėmesingumas kitam rodo ankstyvojo auklėjimo toje srityje spragas. Nuo kūdikystės jie nebuvo drausminami, o tai reiškia, kad buvo leidžiama žiaurumui juose augti. Jie kankindavo kačiuką, gąsdindavo paukščius arba mėtydavo žaislus, kad pavargusi mama ar auklė juos pakeltų. Vėliau traukiodavo kojas vorams, mėtydavo į šunis akmenis ir jausdavo malonumą, vydamiesi kokį nors sužeistą padarėlį, kurį eidami iš mokyklos aptikdavo pakelėje. Visai nedaug tereikia, kad tokie vaikai pradėtų šaipytis iš elgetų, prašančių kąsnelio duonos, arba juoktis iš vargšų ar neįgaliųjų.
Šiandien yra daugybė tokių vaikų, kuriems nekyla jokia gera mintis ar noras kam nors padėti, šiek tiek pasirūpinant ar pasiaukojant. Atkreipkite dėmesį į tokius dalykus ir į dvasią, kuri tai įkvepia.
9. Kiek įmanoma, rūpinkitės savo vaikų sveikata. Maistas, kurį jie valgo, ir mankšta turės įtakos jų sveikatai ateityje.
10. Stenkitės lavinti savo vaikų protą. Jūs norite, kad vaikai užaugtų išmintingi ir mąstantys. Kad ir kokie esate neturtingi, tačiau elementarų išsilavinimą jūs galite jiems suteikti. Pasirūpinkite, kad jūsų vaikai lankytų mokyklą, ir parodykite, kad jums įdomu tai, ko jie mokosi.
11. Pasistenkite savo vaikus užauginti gerais darbininkais. Laisvu nuo mokslo metu leiskite jiems padirbėti namuose, sode ar dirbtuvėje. Niekada nepalikite jų be kokio nors užsiėmimo. Te jie nuolat dirba ar žaidžia. Nieko neveikiančios rankos yra velnio įrankis.
12. Pasitikėkite, kad Šventoji Dvasia laimins visas jūsų pastangas. Jūs galite pasitikėti Šventajame Rašte aptinkamais pažadais, - Viešpats džiaugiasi, galėdamas jums padėti.
13. Primygtinai reikalaukite, kad vaikai paklustų viskam, ką jūs liepiate. Jums turi paklusti, antraip jūsų pastangos nueis veltui. Tai nereiškia, kad paklusnumui teikiama pernelyg didelė reikšmė. Įprotis būti pasiruošus ir noriai paklusti jūsų valiai suformuos juose įprotį paklusti Dievui, o tai - nepalyginamai svarbiau. Todėl nuspręskite tai daryti nuo pat kūdikystės. Pirmąkart bučiuodami mažylį į skruostelį, nuspręskite, kad visų pirma šioje jaunoje sieloje jūs ugdysite įprotį paklusti. Kaip tai padaryti?
Įprotis paklusti
1. Pradėkite anksti. Lenk medį, kol jaunas - jei nepradėsite to daryti ankstyvoje vaikystėje, vėliau bus žymiai sunkiau. Kelia nuostabą, kad taip anksti, dar kūdikiui esant ant motinos rankų, jau galima jį mokyti klausyti mamos ir nedaryti, ko jam pačiam norisi.
2. Neduokite vaikams per daug paliepimų. Verčiau pasistenkite įsitikinti, ar jie paklūsta jums ir tiems, kam leidžiate drausminti savo vaiką. Kaip dažnai tėvai liepia savo vaikams ką nors padaryti, bet visai nelaukia ir nesistengia pamatyti, ar jų norai yra išpildomi. Todėl vaikai pradeda galvoti, kad visai nesvarbu, ar jie paklūsta, ar ne.
3. Būkite įsitikinę, kad vaikas sugebės įvykdyti kiekvieną jūsų paliepimą. Žiauru liepti vaikams daryti tai, ko jie nepajėgia, bet, mano manymu, daugelis tėvų nė nepagalvoja, kad jie elgiasi būtent taip.
Suprantama, jiems niekada nekyla mintis paprašyti, kad vaikai atneštų didžiulį lagaminą, kurio šie negali pakelti, arba skaityti kalba, kurios niekada nesimokė, tačiau jie reikalauja, kad mažas vaikas ištisą valandą sėdėtų tyliai ir nejudėtų, arba neleidžia verkti, kai jam skauda, arba primygtinai reikalauja miegoti, kai jis susijaudinęs. Tokie reikalavimai yra virš jų galimybių, ir juos įvykdyti - neįmanoma. Būkite švelnūs ir atidžiai stebėkite, ką jūs liepiate savo vaikams.
4. Būkite tikri, kad jūsų įsakymai yra geri ir teisingi, nes priešingu atveju, kaip jūs galite reikalauti, kad jums paklustų?
5. Būkite tikri, kad jūsų paliepimai yra aiškūs. Vieni žmonės labai greitai kalba, kiti - visai nepaaiškina, ko jie nori. O tai ypatingai svarbu, kai prašote savo vaikų padaryti ką nors neįprasto. Tokiais atvejais, jei matote, kad jūsų vaikas nerodo jokio noro jums paklusti, išmintinga būtų paklausti: „Ar tu mane supratai?“
6. Pasistenkite vaikui suprantamu būdu paaiškinti, kaip labai jums nepatinka nepaklusnumas. Jūs negalite nepastebėti nepaklusnumo, nes nekreipdami į tai dėmesio padarysite labai daug žalos dabar ir vaiko ateičiai. Jūs turite mokyti, kaip dangiškasis Tėvas žiūri į neklusnumą.
7. Kai vaikai nepaklūsta, skirkite jiems atitinkamas bausmes. Nebus taip, kad jūsų vaikai taip teisingai elgsis ir bus tokie klusnūs, jog niekada nereikės jų bausti. Todėl labai svarbu, kad jūs turėtumėte teisingą supratimą apie bausmę.
Iš www.lastdaysministries.org
vertė Aušra Žiužnytė
