Ryškiausiai atsimenu, kai vieną naktį, visiems sumigus, niekaip negalėjau nurimti. Širdį spaudė klausimai: „Negi Tu, Viešpatie, kvieti tarnauti ir nesuteikti jėgų, išminties ir viso kito, ko reikia? Ar Tu kvieti darbuotis, o pats pasišalini?" Klausimai sruvo kartu su ašaromis. Giliai širdyje žinojau, kad mūsų Dievas ne toks. Tik turbūt aš kažko nesuprantu ir kažko nematau. Nežinau, kiek ilgai tai truko, bet visiškai netikėtai šmėkštelėjo iš pirmo žvilgsnio niekaip nesusijusi eilutė: Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui (2 Tim 3, 16). Tikrai, pagaliau supratau! Jis nepaliko manęs vienos. Jis paliko savo Žodį, kuris mokys, bars, taisys, auklės ir paruoš kiekvienam geram darbui. Po šios nakties naujai įnikau į Raštą.
Visai netrukus subruzdome ir bažnyčioje. Pasiryžome ne tik patys atnaujinti Rašto studijas, bet ir kitus raginti. Sunku net įsivaizduoti, kas nutiktų, jei su Biblijomis pradėtume elgtis taip, kaip su savo mobiliaisiais telefonais. Kas būtų, jei nešiotumėmės jas savo rankinėse ar kišenėse? Kas būtų, jei ją užmiršę sugrįžtume atgal jos pasiimti? Jeigu atsiverstume ją keliskart per dieną? Kas būtų, jeigu skaitytume ją smalsiau nei SMS žinutes? Jei elgtumėmės su ja taip, tarsi be jos negalėtume gyventi? Kas būtų, jei naudotumėmės ja kelionių metu? Jeigu naudotumėmės ja nelaimės atveju? Vienintelis kelias atrasti atsakymus į šiuos klausimus - pabandyti patiems tai praktiškai.
Tikiuosi, kad jūsų nešokiruosiu, užklausdama dar drąsiau: kas nutiktų, jei net visą naktį praleistume su Biblija? Mielai sutikčiau pašėlioti naktį su smagia draugų kompanija. Ir turbūt neatsisakyčiau filmų nakties. Su pasimėgavimu spoksočiau į mirgantį ekraną. Bet naktis su Biblija? Skamba įtartinai. Tiesą pasakius , nežinau, ko tikėtis ir laukti. Bet tikrai žinau, išbandyti verta. Negaliu neprasitarti, kad į tokią avantiūrą nusprendėm leistis jau šį savaitgalį kartu su savo bažnyčios jaunimu Kaune. Nekantriai laukiu šio eksperimento vaisių...
Tačiau kažkieno galvoje jau gali šmėžuoti klausimas: bet kam to reikia? Tiek daug triukšmo dėl nieko. Sutinku, Biblijos skaitymas savaime nėra tikslas. Tai nėra tik dar viena krikščionio pareiga, kurią darai tik tam, kad numalšintum sąžinę. Ir tai nėra tik naujų žinių ar faktų rinkimas. Raginame atnaujinti Rašto skaitymą ne dėl paties skaitymo, bet dėl didingesnių dalykų. Dievo Žodyje mes susitinkame su Jėzumi, Gyvuoju Žodžiu, kurį naujai pažįstame ir labiau pradedame Juo pasitikėti. Per Dievo Žodį mūsų meilė Dievui ir šalia esantiems nepaliaujamai auga. Gauname malonę ir viltį. Išmokstame naujai pamatyti mus supantį pasaulį ir save pačius. Rašto skaitymas savaime nėra tikslas. Pagrindinis tikslas - visa keičiantis susitikimas su Gyvuoju Dievu. Tai matymas, kai Dievas per savo Žodį daro mus panašesnius į savo Sūnaus atvaizdą.
P.S. Norintys dalyvauti renginyje „Naktis su Biblija" daugiau informacijos rasite http://www.facebook.com/home.php?ref=hp#!/events/363006590383442/
Nuotrauka Niklo Krone
Rašant buvo remtasi filmuku „The Bible vs Cell Phone“ www.youtube.com/watch?v=FcnQrrHtgtI ir Sabine Kalthoff laišku „Scripture Engagement“.
