Tikiu, kad visi žmonės turi šį tą bendra - mes visi norime būti laimingi. Žmonės nesutaria, kas suteikia didžiausią laimę, tačiau jie visi jos trokšta. Ir šis troškimas nėra blogas, atvirkščiai, jis - geras. Blogai yra tik siekti laimės tokiais būdais, kurie nepatiktų Dievui ir neneštų Jam garbės.
Dievas sukūrė šį pasaulį taip, kad tik tikėdami Kristumi ir darydami gera, galiausiai pasieksime vis didesnę laimę. Mes gyvename pasaulyje, kuriame nereikia rinktis: amžinoji laimė ar Dievo šlovė! Viešpats sukūrė pasaulį bei moralės įstatymus taip, jog kuo labiau mes apsisprendžiame šlovinti Dievą, tuo laimingesni tampame.Žinoma, tai nereiškia, kad neturime disciplinuoti ar išsižadėti savęs. Pažiūrėkime, ką apie tai sako Jėzus: Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: ‘Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės' (Mk 8, 34-35). Perskaičius šiuos Jėzaus žodžius paaiškėja, jog savęs išsižadėjimas yra būdas išgelbėti savo gyvybę. Tai reiškia, jog turime liautis ieškoję savo laimės netinkamu būdu ir pradėti jos ieškoti tinkamai. Taigi ir krikščionis nuo pasauliečių skiria ne tai, jog pirmieji yra visiškai atsisakę laimės paieškų, bet tai, jog krikščionys jos ieško kitokiais būdais ir iš kitų šaltinių.
Iš Jėzaus, kuris vietoj sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių (Hbr 12, 2), išmokome, jog džiaugsmas, kurio siekiame, gali atnešti ir kančią dėl Kristaus. Tačiau nepradėkime savęs gailėti, nes šio laiko kentėjimai nieko nereiškia, lyginant juos su būsimąja šlove, kuri mumyse bus apreikšta (Rom 8, 18). Negalime ir pradėti didžiuotis, nes žinome, jog sielvartas ugdo ištvermę, ištvermė - patirtį, patirtis - viltį (Rom 5, 3-4) - viltį, kad Dievas atlygins mums šimteriopai (Mk 10, 30). Taigi negalime didžiuotis ir girtis savo kentėjimais vien dėl to, jog jie leis patirti didesnę laimę Dieve.
Dievas sukūrė mus, jog amžinai būtume laimingi - aš priimu šią žinią kaip didžią, nuostabią ir išlaisvinančią tiesą. Ir žvelgdamas į Bibliją, kaip į Dievo duotą vadovą, rodantį kelią į laimę, randu nepaprastai didelę pagalbą. Mes privalome žiūrėti į Bibliją kaip į dievišką receptą, nurodantį, kaip vaduotis iš nelaimių. Juk vaistai, kuriuos mums išrašo gydytojai, ne visada būna saldūs, tačiau išgydymas, kurį jie teikia, yra džiaugsmo pilnatvė ir malonumai per amžius Dievo dešinėje (Ps 16, 11).
Šįkart norėčiau paraginti „įgyti išminties". Privalome sutelkti visas pastangas, kad rytoj būtume išmintingesni nei esame šiandien. Ir aš kalbu ne tik studentams ar absolventams, bet mums visiems. Oficialus išsilavinimas yra tik vienas žingsnis, norint tapti išmintingu žmogumi, nors iš tiesų lengva patikėti mintimi, kad už tai, kad mums būtų suteikta išmintis, yra atsakingos tam tikros institucijos. Ši tendencija pastebima daugelyje sferų, kuriose mokslo tąsa yra suprantama tik kaip sėmimasis patirties iš profesionalų įvairiose institucijose. Todėl peršasi išvada, jog išmintis ir supratimas nėra kasdienis viso gyvenimo augimo procesas, kad tai galima nusipirkti už tam tikrą mokestį (mokslo ar kursų). Tačiau aš noriu pabrėžti, jog mūsų niekada nepatenkins ta išmintis, kurią gausime siekdami išsilavinimo mokymo įstaigose, ir mes neturėtume galvoti, jog vienintelis būdas įgyti supratimo yra lankyti kuo daugiau kursų. Kai išminčius sako: Įsigyk išminties, įsigyk supratimo (Pat 4, 5), jis neturi omenyje: „Pradėk kur nors mokytis, lankyk daugiau kursų". Tai gali būti Dievo planas tau, tačiau ne daugumai iš mūsų. O įsakymas skamba mums visiems: Įgykite išminties! Ką tai reiškia? Kaip mums tai padaryti? Ir kodėl tai taip svarbu?
Pradėkime nuo klausimo, kodėl tai taip svarbu? Jau kalbėjome, jog visi žmonės ieško laimės ir tai nėra blogai, atvirkščiai, tai yra gerai. Įgyti išminties yra svarbu, nes tai suteikia praktinių žinių, padedančių pasiekti tikrą ir nesibaigiančią laimę. Patarlių knygos 3 skyriaus 13 eilutėje sakoma: Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo. O kitame šios knygos skyriuje parašyta: Mano sūnau, valgyk medų, nes jis geras, ir korį, nes jis saldus tavo liežuviui. Taip ir išminties pažinimas tavo sielai: suradęs ją, turi ateitį, tavo viltis nebus tuščia (Pat 24, 13-14). Kitais žodžiais tariant, jei įgysite išminties, galėsite su viltimi žvelgti į ateitį. Tai raktas į nesibaigiančią laimę. Patarlių knygos 19 skyriaus 8 eilutėje rašoma: Kas įgyja išminties, myli savo sielą. Kitais žodžiais tariant, padaryk sau paslaugą: Įgyk išminties! O šios knygos 8 skyriaus 32-36 eilutės viską puikiai apibendrina. Čia kalba pati išmintis: Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais. <...> Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų. Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą. Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį. Jei mes nesieksime išminties, patirsime nuostolių, būsime sužeisti, o galų gale ir mirsime. Dėl to nurodymas - Įsigyk išminties, įsigyk supratimo - yra labai svarbus. Patarlių knygos 16 skyriuje skaitome: Išmintis daug vertingesnė už auksą, supratimas - už sidabrą (Pat 16, 16). Tai gyvybės ir mirties klausimas. Tikrąją ir amžinąją laimę, kurios trokšta visi žmonės, atras tik tie, kurie visų pirma sieks įgyti išminties.
Sakydamas, kad išmintis padeda pasiekti tikrąją ir amžinąją laimę, noriu pabrėžti, jog ne visa laimė įgyjama vadovaujantis tikrąja išmintimi. Patarlių knygos 15 skyriuje rašoma: Neprotingas džiaugiasi kvailybe (Pat 15, 21). Šiame pasaulyje mūsų laimės troškulys negali būti patenkintas, ir jei mums nepakaks išminties ieškoti laimės Dieve, pasaulyje atrasime jos pakaitalų. Vadovai šį troškulį galbūt numalšina kopdami karjeros laiptais, atletai - siekdami pasaulio rekordų, mokslininkai - leisdami knygas, muzikantai- milijoniniais tiražais parduodami savo įrašus. Šaltiniai, kuriuose žmonės ieško laimės, atsiskyrę nuo Dievo, yra neišsenkantys: alkoholis, narkotikai, seksas, saulės vonios, televizija, valgymas, kalbėjimas, vaikščiojimas ir t.t. Tačiau laimė, kurią teikia šie dalykai, yra laikina ir netikra. Ji nėra amžina. Ne tokiam džiaugsmui mes buvome sukurti. Štai kodėl mes liekame nepatenkinti, nusiviliame ir suprantame, jog tai dar ne viskas - turi būti kažkas daugiau. Tikra ir amžinoji laimė, kurios taip geidžiame, pasiekiama tik išmintingai gyvenant. Štai kodėl taip nepaprastai svarbu „įgyti išminties".
Dabar reikia atsakyti į klausimą - o kas gi yra toji išmintis? Kokiais bruožais pasižymi išmintingas žmogus? Pirmąjį bruožą žinome visi: Viešpaties baimė - išminties pradžia, o Šventojo pažinimas - supratimas (Pat 9-10). Išmintis, kuri veda į gyvenimą ir tikrą džiaugsmą, prasideda pažįstant Dievą ir pagarbiai Jo bijant. Bijoti Viešpaties reiškia bijoti atsitraukti nuo Jo, bijoti ieškoti prieglobsčio, vilties bei džiaugsmo kitur, ne Dieve. Tai reiškia visą laiką prieš akis regėti baisią perspektyvą, kuri laukia, jei nepasitikėsime Juo, jei nustosime tikėti, jog Dievas rūpinasi visomis mūsų reikmėmis. Taigi Dievo baimė yra išminties pradžia ne tik ta prasme, jog tai yra pirmasis laiptelis, siekiant gyventi išmintingai. Viešpaties baimė yra tas šaltinis, iš kurio trykšta ir visos kitos išminties savybės.
Peržvelkime keletą pavyzdžių. Patarlių knygoje rašoma: Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas - ten išmintis (Pat 11, 2). Išmintingą žmogų apibūdina nuolankumas. Išdidus žmogus nebijo Dievo, kuris nekenčia išpuikusios dvasios, todėl ir neieško išminties. O štai žmogus, kuris bijo Dievo, yra nuolankus, nes kiekvienoje situacijoje suvokia, kad jis yra priklausomas nuo Viešpaties, ir bijo prisiimti nuopelnus už Dievo darbą. Nuolankumas yra pagrindas kitoms dieviškos išminties apraiškoms, nes nuolankus žmogus yra atviras pamokymams, augimui ir pokyčiams. Išdidus žmogus nėra linkęs pripažinti savo klaidų ir poreikio augti, o nuolankusis atvira širdimi priima patarimus bei paaiškinimus ir yra pasiruošęs būti taisomas bei sekti paskui tiesą.
Nuolankumas, skirtingai nei išdidumas, neatsitraukia, kai jam įsakoma ką nors padaryti. Mozė mokė mus, jog išmintis - tai Dievo įsakymų žinojimas ir jų vykdymas: Štai aš mokiau jus nuostatų ir įstatymų, kaip Viešpats, mano Dievas, man įsakė, kad jūs vykdytumėte juos <...>. Laikykitės jų ir vykdykite juos, nes tai jūsų išmintis ir protas tautų akyse (Įst 4, 5-6). Jėzus tą patį kalbėjo apie savo pasakytus žodžius: Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos (Mt 7, 24).
Taigi geras dieviškos išminties apibūdinimas būtų toks: girdėti ir vykdyti Dievo žodį. Viešpaties žodis yra dieviškas receptas, nurodantis, kaip galutinai galime būti išgydyti nuo jausmo, kad esame nelaimingi. Išmintis - tai praktinės žinios, kaip pasiekti laimę.
Matėme, jog būti išmingam reiškia išgirsti ir vykdyti Dievo žodį. Tačiau vieninteliai žmonės, kurie taip ir padarys, yra tie, kurie nuolankiai pasitiki Dievo pagalba ir bijo ieškoti laimės kur nors kitur, ne Viešpatyje. Taigi Dievo baimė yra tikros išminties pradžia ir šaltinis.
Kalbant apie išminties prigimtį, reikia paminėti dar šį tą. Neužtenka pasakyti, jog išmintis yra nuolankus Dievo žodžio klausymas ir vykdymas, nes žmonėms iškyla dilemų, apie kurias Dievo žodis konkrečiai nekalba. Tai puikiai atspindi žinomas pavyzdys iš Saliamono gyvenimo (1 Kar 3, 16-28): Kartą dvi paleistuvės atėjo pas karalių ir stojo jo akivaizdon. Viena moteris sakė: „Mano valdove! Aš ir šita moteris gyvename vienuose namuose; aš pagimdžiau sūnų, būdama su ja tuose namuose. O po trijų dienų ir ji pagimdė. Mes buvome vienos ir nieko iš pašalinių nebuvo su mumis, tik mes dvi. Šitos moters sūnus naktį mirė, nes ji nugulė jį. Vidurnaktį atsikėlus ji paėmė mano sūnų, kai aš miegojau, nuo mano pašonės ir pasiguldė jį prie savęs, o savo mirusį sūnų paguldė prie manęs. Rytą atsikėlusi norėjau maitinti savo sūnų, bet pamačiau, kad jis miręs. Gerai įsižiūrėjusi, pažinau, kad tai nebuvo mano sūnus". Antroji moteris tarė: „Netiesa, mano sūnus yra gyvas, o tavo sūnus miręs". Bet šita atsakė: „Ne, tavo sūnus miręs, o mano sūnus gyvas". Taip jos kalbėjo karaliaus akivaizdoje. Karalius tarė: „Viena sako: ‘Mano sūnus yra gyvas, o tavo sūnus miręs', ir antroji tvirtina: ‘Tavo sūnus yra miręs, o mano sūnus gyvas'". Ir karalius pasakė: „Atneškite kardą. Ir padalykite gyvąjį kūdikį ir duokite vieną pusę vienai, o kitą pusę kitai". Tuomet moteris, kurios sūnus buvo gyvas, gailėdamasi jo, tarė karaliui: „Mano valdove! Atiduok jai gyvąjį kūdikį ir nežudyk jo!" O antroji sakė: „Gerai, nebus nei man, nei tau. Padalykite jį!" Tada karalius atsakė: „Atiduokite gyvąjį kūdikį jai ir jokiu būdu jo nežudykite. Ji yra jo motina". Pasakojimas baigiamas tokiu pastebėjimu: Visas Izraelis, išgirdęs tą karaliaus sprendimą, ėmė bijoti karaliaus, nes jie matė, kad Dievo išmintis buvo jame, kad jis teistų (1 Kar 3, 28).
Biblijoje nėra jokio įsakymo, nurodančio, kaip Saliamonas turėjo pasielgti toje situacijoje. Išmintis pranoksta Dievo žodžio žinojimą ir jo vykdymą. Išmintis turi jautriai ir brandžiai vertinti situacijas bei atrasti būdų, kaip Dievo baimė gali pasireikšti įvairiose aplinkybėse, kurios nėra konkrečiai aptariamos Biblijoje. Todėl apaštalas Paulius ragina: Pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia (Rom 12, 2). O laiške Kolosiečiams Paulius tai pavadina dvasiniu supratimu: Todėl ir mes nuo tos dienos, kada tai išgirdome, nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad jūs būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu (Kol 1, 9). Nėra abejonių, kad išmintis, besivadovaujanti Dievo žodžiu, ir išmintis, atrandanti teisingą kelią net ir tuomet, kai nėra aiškaus žodžio iš Dievo, yra neatskiriamos. Jei sieksime, kad Dievo žodis persmelktų mūsų mintis ir širdis, dvasinis supratimas lydės mus kiekvienoje situacijoje.
Taigi, Biblijoje randamas paraginimas - „Įgykite išminties" - kalba apie praktines žinias, kaip pasiekti tikrą ir nesibaigiančią laimę. Viskas prasideda nuo Dievo baimės, kurioje glūdi nuolankus klausymas ir Dievo valios, suvokiamos skaitant Šventąjį Raštą ir per konkrečias aplinkybes, vykdymas. Tokia išmintis yra būtina, nes žmogus, kuris ją įgyja, atranda gyvenimą ir džiaugsmą, o žmogus, kuris neįgyja išminties, randa tik mirtį ir bėdas.
Galiausiai noriu paminėti penkis Biblijoje pateikiamus pamokymus, kaip įgyti išminties. Pirmiausia, trokškite išminties visomis jėgomis. Patarlių knygoje rašoma: Vertink ją, ir ji išaukštins tave. Apglėbk ją, ir ji suteiks tau garbę (Pat 4, 8). Tai nėra paviršutiniški žodžiai. Jei ką nors vertiname ir apkabiname, tai rodo, jog stipriai to troškome, tai mylime. Vertinkime, branginkime išmintį. Turime būti pasirengę parduoti viską, kad tik galėtume nusipirkti supratimo: Jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių, tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą (Pat 2, 4). Palaimintas absolventas, kuris diplomų įteikimo dieną labiau alksta išminties nei tuomet, kai įstojo mokytis, - jis bus pamaitintas.
Antra, kadangi išmintis yra randama Dievo žodyje, turime sutelkti savo dėmesį studijuoti ir apmąstyti Dievo žodžius, kad juos suprastume ir vykdytume. Tobulas Viešpaties įstatymas, jis gaivina sielą. Viešpaties liudijimas tikras, išminties moko paprastuosius (Ps 19, 7). Atsidėkime Dievo žodžiui, kad pažintume ir suprastume Viešpaties įsakymus. Ir rekomenduoju ne tik nuolatos studijuoti Bibliją, bet ir reguliariai skaityti teologines knygas bei Biblijos aiškinimus, kur sukaupta geriausių Šventojo Rašto tyrinėtojų išmintis.
Puikiai suprantu, kad jūs galvojate: „Aš neturiu laiko ar galimybių skaityti tokias knygas." Norėčiau jus padrąsinti. Kai prieš ketverius metus pastorius man tai parodė, pasikeitė mano gyvenimas. Daugelis iš mūsų nelabai mėgsta skaityti, nes mano, kad tai beviltiška. Tačiau paklausykite, ką jums pasakysiu. Tarkime, kad jūs perskaitote maždaug 250 žodžių per minutę ir pasiryžtate kasdien skirti 15 minučių rimtiems teologiniams skaitiniams, kurie padėtų geriau suvokti Biblijos tiesas. Per vienerius metus (365 dienas) jūs būsite skaitęs 5475 minutes. Padauginkite tai iš 250 žodžių, perskaitomų per minutę, ir gausite 1368750 žodžių per metus. Daugelyje knygų viename puslapyje yra maždaug 300-400 žodžių. Taigi, jei mes 1368750 per metus perskaitytų žodžių padalytume iš puslapį sudarančių žodžių vidurkio (350), gautume 3910 per metus perskaitytų puslapių! Vadinasi, perskaitydami 250 žodžių per minutę ir skaitymui skirdami 15 minučių per dieną, per metus jūs perskaitytumėte 20 vidutinio dydžio knygų!
Kai tai išgirdau, grįžęs namo išanalizavau savo dieną ir nusprendžiau 15 minučių prieš pat vakarienę skaityti Džonatano Edvardso didžiąją knygą „Prigimtinė nuodėmė" („Original Sin"). Perskaičiau ją per kelis mėnesius. Tuomet ėmiausi kitų skaitinių. Be abejonės, buvau pakylėtas: knygą, kuri atrodė neįveikiama, įveikiau skirdamas tam vos 15 minučių per dieną, kurios šiaip ar taip būtų iššvaistytos menkniekiams.
Taigi drąsinu ir jus - viltis tikrai yra! Pasirinkite kokią klasikinę knygą, kurią visuomet norėjote perskaityti (šv. Augustino „Išpažinimus" ar „Dievo Miestą"; Jono Kalvino „Pamokymus"; Martyno Liuterio „Komentarus laiškui Galatams" ar „Valios vergovė"; Džono Bunjano „Piligrimo kelionė" ir t.t.), ir galbūt prieš pat miegą skirkite jai 15 minučių. Ir kitais metais tuo pačiu metu jūs nebebūsite toks pats: jūsų mąstymas ir širdis prasi-
plės, tapsite dar uolesnis. Be to, jūs būsite įgijęs išminties. Ir galbūt neilgai reikės laukti, kad apie jus kas nors pasakytų: Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinis - tekanti srovė (Pat 18, 4).
Trečias dalykas, kurį turėtume daryti, norėdami įgyti išminties, tai - melstis. Saliamonas negimė išmintingas. Jis meldė išminties, ir Dievas jam tarė: ‘Kadangi prašei išminties teisingai nuspręsti, o ne ilgo amžiaus sau, turtų sau ar savo priešų gyvybės, tai padariau pagal tavo prašymą' (1 Kar 3, 11-12). Ir Danielius pripažino, kad pats jis neturėjo jokios išminties. Jis sakė: Mano tėvų Dieve, giriu Tave ir dėkoju Tau, nes suteikei man stiprybės ir išminties ir dabar apreiškei, ko prašėme - atidengei karaliaus paslaptį (Dan 2, 23). Taip pat skaitome, kad Paulius meldė, kad bažnyčioms būtų suteiktas dvasinis supratimas (Kol 1, 9), kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų <...> išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui (Ef 1, 17). Galiausiai ir Jokūbas labai aiškiai sako: Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą (Jok 1, 5).
Išmintis, kuri veda į tikrą ir nesibaigiančią laimę, nėra natūrali ar įgimta. Ji - antgamtiška. Tai - Dievo dovana. Todėl, jei norime įgyti išminties, turime to melsti.
Ketvirtasis biblinis pamokymas, kaip įgyti išminties, ragina dažnai galvoti apie savo mirtį arba, kitaip sakant, - mąstyti apie šio gyvenimo trumpumą ir ateinančią amžinybę. Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį! (Ps 90, 12). Vargu ar gali kas kita taip apvalyti mūsų prioritetus nuo beverčių dalykų ir pasaulietinių supratimų, kaip mintis apie neišvengiamai artėjančią mirtį. O, kaip apvalo pamąstymai, kokį gyvenimą norėtume atsiminti žvelgdami atgal, kai priartėsime prie mirties slenksčio. Tokiuose apmąstymuose slypi didi išmintis. Todėl dažniau pagalvokite apie savo mirtį.
Liko dar vienas, be abejonės, esminis dalykas, kurį turime padaryti, kad įgytume išminties: turime ateiti pas Jėzų. Savo dienomis Jis kalbėjo: Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas (Mt 12, 42). Kaip švelniai pasakyta. Iš tiesų, tai daugiau nei Saliamonas! Saliamonas perdavė Dievo išmintį, o Jėzus yra Dievo išmintis (1 Kor 1, 24. 30). Kiti kalbėjo tiesą, o Jis yra tiesa. Kiti rodė gyvenimo kelią, Jis yra kelias ir gyvenimas (Jn 14, 6). Kiti davė pažadus, tačiau visi Dievo pažadai Jame yra „taip" ir „amen" (2 Kor 1, 20). Kiti siūlė Dievo atleidimą, o Jėzus sumokėjo už tai savo gyvybe. Taigi Jame slypi visi išminties ir pažinimo turtai (Kol 2, 3).
Pažinti, mylėti ir sekti Jėzumi reiškia įgyti lobį - tikrą ir amžiną laimę. Todėl įsakymas „Įgykite išminties" visų pirma reiškia: „Ateikite pas Jėzų!". Jame slypi visi išminties ir pažinimo turtai.
Iš http://www.gotothebible.com/
vertė Eglė Junevičiūtė
