Tavo kalba teneparodo viso pasaulio išminties, tavo giedojimas perdėto skambesio, tavo pokalbis išdidaus, sukto iškalbingumo. Nebūk savigyra. Būk paslaugus draugams, švelnus tarnams, kantrus su išdykėliais, draugiškas žemiesiems. Guosk nuliūdusius, lankyk kenčiančius, nė vienam nerodyk neapykantos. Būk draugiškas užkalbindamas, malonus atsakydamas, mandagus, lengvai prieinamas. Neskelbk savo garbės ir neprašyk kitų tai daryti. Nepakęsk pataikaujamų kalbų, paslėpk kiek gali savo pranašumus. Apkaltink save dėl savo nuodėmių ir nelauk, kol kiti padarys priekaištų, kad būtum panašus į tą teisingąjį, kuris savo kalbos pradžioje pats save apkaltina, kad prilygtum Jobui, kuris nesusilaikė ir daugeliui miesto žmonių savo klaidas išpažino (Job 31, 33).
Nebūk kietas peikdamas, nebūk greitas ir karštas perspėdamas, nes tai rodytų akiplėšiškumą. Nesmerk dėl menkniekių, lyg pats būtum pats teisingumas. Priimk klystantį ir jį perspėk, kaip apaštalas ragina: Žiūrėkit, kad ir patys nebūtumėt sugundyti (Gal 6,1) .
Trumpai kalbant, siek nuolankumo, kaip tas, kuris jį myli. Mylėk jį, ir jis tau suteiks garbę. Ir taip tu gražiai sieksi tikrosios angelų ir Dievo garbės. Kristus pripažins tave angelų akivaizdoje savo mokiniu ir tave išaukštins, jei seksi jo nuolankumu: Mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą (Mt 11, 29).
Bazilijus Didysis, Pamokslas apie nuolankumą
(Iš kn. „Didžiųjų Bendrijos Tėvų mintys")
