Jau dešimtus metus Lietuva dalyvauja tarptautiniame krikščioniškos labdaros organizacijos „Samariečio Krepšys" (Samaritan‘s Purse) organizuojamame projekte „Vaikų Kalėdos" (Operation Christmas Child). 2007 metų pabaigoje 8 milijonams vaikų daugiau nei šimte šalių buvo padovanotos unikalios dovanėlės batų dėžutėse, kurias ruošė JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje gyvenantys žmonės.
2007 m. gruodžio pabaigoje į Lietuvą atvežtas dovanėles iš Vokietijos visos Lietuvos vaikams dovanojo 42 krikščioniškos bendruomenės, atstovaujančios įvairioms tikinčiųjų bendrijoms: „Tikėjimo žodžio", baptistų, metodistų, sekmininkų, laisvųjų krikščionių, katalikų, stačiatikių, Evangelijos bei „Vynuogyno".
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet akcija „Vaikų Kalėdos" suteikė unikalią galimybę bažnyčioms ne tik susidraugauti su vaikais bei papasakoti jiems apie Dievo meilės dovaną - Jo Sūnų Jėzų Kristų. Ši tarnystė išjudino bendruomenes ir pavienus krikščionis aktyviai ir prasmingai veiklai.
Štai keletas atsiliepimų apie tai, kuo akcija „Vaikų Kalėdos" buvo naudinga vietinėms krikščionių bendruomenėms.
Ši akcija mobilizavo bažnyčios jaunimą ruošiant programėlę ir paskatino juos tolesnei kūrybinei tarnystei. (Jonavos bažnyčia „Tikėjimo žodis")
„Vaikų Kalėdos" suvienijo bažnyčios žmones vienam bendram darbui. Džiugu, kad galime dalintis darbų našta, nes žmonės jau yra gana sąmoningi ir prisiimantys atsakomybę už patikėtus darbus. Patys mokomės daugiau pasitikėti bažnyčios žmonėmis šiame darbe ir iš jų pačių sulaukti iniciatyvos bei pasiūlymų. (Rokiškio bažnyčia „Tikėjimo žodis")
Mokėmės patys ruošti dovanėles, nes gautos ne visos tiko pagal amžių ir lytį. (Marijampolės Šv.Vincento Pauliečio parapija)
Dovanėlių gavimo džiaugsmas
Kas gi kitas, jei ne patys vaikai ar jų mokytojai gali nupasakoti džiaugsmą, kuris pripildo širdį dalyvaujant kalėdinėje programėlėje ar atidarant dovanėlę, kurią tau paruošė mylintis Nepažįstamasis.
Siūlau paskaityti žmonių, pirmą kartą susidūrusių su šia akcija, mintis.
Jaučiuosi kaip mažas vaikas, gavęs saldainį. Niekada nemaniau, kad tokios mažos smulkmenos gali taip pradžiuginti. Ačiū už žodį, kurį gavau, už plačią šypseną, kurią įtaisėt mano veide, ačiū už šventę. (Paauglė iš Klaipėdos)
Tai nepaprastai džiugi šventė vaikučiams, tėveliams, auklėtojoms.
Kartu žaidėme, kartu šlovinome Dievą ir nepaprastai buvome laimingi matydami beisidžiaugiančius vaikučius su dėžutėmis. Telaimina Jus Dievas! (Darželio vedėja, Kaunas)
Man labai viskas patiko. Mane sujaudino filmukas, kuriame mačiau kenčiančius vaikus visame pasaulyje. Labai norėčiau jiems padėti, nuvažiuoti pas juos, apkabinti ir pasakyti: „Tu esi ne vienas". Šis nuostabus renginys mokė tikėti Dievu, mylėti Jį ir Juo pasitikėti. (Paauglė, Kelmės raj.)
Renginys dvasingas, emocingas, suprantamas ir vaikui, ir suaugusiajam. Dovanėlės vertingos, atitinka vaikų amžių, estetiškai supakuotos. (Direktoriaus pavaduotoja, Šiaulių raj.)
Buvo labai smagu. Bet svarbiausia yra ne dovanos, bet tų visų vaikų, kurie ruošė dovanas, gerumas. (9 m. mergaitė, Kelmės raj.)
Labai dėkoju už šią šventę. Man patiko bendrauti su organizatoriais, kurie taip subtiliai ruošėsi. Negaliu patikėti, kaip taip galima daryti be jokios naudos ieškojimo. Skambėjo pilnas meilės žodis apie Dievą, apie Didžiausią Dovaną - Jėzų. Viskas taip suprantama vaikui. (Mokytoja, Širvintų raj.)
Taip gera pabūti ir paklausyti tokių nuostabių žmonių. Norėtųsi dar daugiau. (Mama, Širvintų raj.)
Dovanėlių dalinimo džiaugsmas
Keletas žmonių, dovanojusių dovanėles vaikams panoro pasidalinti savo pamąstymais, įžvalgomis apie davimo džiaugsmą. Manau, kad jų mintys praturtins ir padrąsins kiekvieną skaitytoją.
Kaune, beieškodamas vieno namo, kad pakviesčiau vaikus į šventę, pamačiau, kaip trys 8-10 metų berniukai vikriai „sušoko" į šiukšlių konteinerį. Praėjau pro šalį, tačiau nusprendžiau sugrįžti ir pakviesti juos į šventę. Pasikalbėjau, padalinau kvietimus. Kitą dieną į šventę visi trys atėjo už visus anksčiausiai (net prieš valandą). O sekmadienį apsilankė ir pamaldose. (Linas Bajeras, Kauno Evangelinio tikėjimo krikščionių bendruomenė „Išgelbėjimo Uola")
Kaskart apsilankiusi savo tėviškėje, provincijoje, pamąstau, kad teisūs tie, kurie ypač po kokių nors rinkimų prabyla apie dvi Lietuvas. Yra Vilnius ir yra likusioji Lietuva, kurios skiriasi. Čia, Vilniuje, dygsta dangoraižiai ir vis daugėja blizgesio ir civilizacijos. O provincija skursta ir iš jos žmonės masiškai bėga. Kas į Vilnių, o kas ir dar toliau.
Parovėjoje mus pasitiko apgriuvę kultūros namai su atvira liepsna degančiu židiniu, palydėjo nuoširdi padėka ir ekologiškos kaimiškos vaišės. Mes buvome iš tikro laukiami ir reikalingi kaime, kur dažniausia pramoga turbūt yra televizorius ir kur jis formuoja pasaulėžiūrą. Tad vaikams pamatyti paprastą, gražiai pastatytą, pamokantį spektakliuką ir išgirsti apie Jėzų tikrai turėjo būti šventė. Jau nekalbant apie dovanėles, kurių vaikams išdalinta kone pusšimtis.
Dieną prieš tai buvome pas Vilniaus vaikus. Į akis krito vaikų reakcijos į spektaklį skirtumas. Vilniečiai garsiai juokėsi ir reiškė savo emocijas, o parovėjiečiai tylėjo ir savo jausmų nerodė. Iš tikrųjų - dvi Lietuvos...
Sujaudino dvi mergaitės, vėliau atėjusios padėkoti ir apdalinusios mus dovanotaisiais saldainiais. Čia prisiminėme, kaip Jėzus išgydė dešimt raupsuotųjų, o padėkoti atėjo tik vienas.
Gera daryti gera ir nors truputėlį patarnauti Dievui. Per šį bendrą tarnavimą kaip ląstelė mes dar geriau pažinome vieni kitus ir tapome artimesni. (Virginija Dičiūtė, Vilniaus bažnyčia „Tikėjimo žodis")
Lapelių kaimas man yra labai savas, tai mano tėvų gimtinė. Nuo pat įtikėjimo pradžios mūsų šeima ieškojo būdų, kaip galėtume paskelbti Evangeliją savo kaime, kuriame daug nelaimingų, prasigėrusių, praradusių dorovę ir gyvenimo prasmę žmonių.
Labdaringi Vaikų Kalėdų renginiai - tai fantastinė galimybė skelbti Kristaus Evangeliją. 2003 metais pasibeldėme į Čiobiškio seniūnijos duris. Pasiūlymas surengti labdaringą šventę socialiai remtiniems vaikams buvo priimtas su džiaugsmu, tačiau po kelių savaičių atmestas, anot jų, dėl abejotinos „Tikėjimo žodžio reputacijos. Po dvejų metų pasikartojo panaši istorija. Buvom kreipęsi į Lapelių kultūros darbuotojus dėl šventės šio kaimo vaikams. Pasiūlymas buvo priimtas su džiaugsmu, bet vėliau atmestas. Tik šį kartą nutarėm dovanėles atnešti vaikams tiesiog i namus, trumpai prisistatant ir pasidalijant Gerąja naujiena. Tada aplankėm apie 15 šeimų, išdalinom apie 40 dovanėlių. Koks tai buvo nuotykis! Niekada to nepamiršiu, tai buvo panašu į pasaką. Tą dieną (gruodžio 17) nuo pat ryto pradėjo labai stipriai snigti, vienkiemiai tapo sunkiai pasiekiami, tekdavo palikus mašiną bristi per pusnis. Ir koks malonumas buvo užėjus i namus su dovanom giedoti giesmę „Užpustytais keliais neša žinią angelai, į visus namus beldžiasi šviesa...." Namiškiams būdavo didelis siurprizas!
Viskas buvo gerai, tačiau noras suruošti bendrą renginį, nepaliko, nes tokiu būdu galima žymiai daugiau duoti.
Dabar situacija kaime šiek tiek pasikeitusi: Dievas davė pradinės mokyklos mokytojas ir kleboną, kurie labai susirūpinę žmonių, o ypač vaikų, kritine dvasine būkle. Supratę, kad mūsų kaimas turi gerus ganytojus ir kad mes galime pasiūlyti jiems pagalbą, pasibeldėme i klebonijos duris. Mums buvo atidaryta!
Aš labai džiaugiuosi šiuo renginiu. Jis buvo visapusiškai naudingas. Iki renginio teko nemažai pabendrauti ir su Lapelių mokytoja, ir su parapijos klebonu. Labai džiugino tai, kad mes neieškojome vieni kitų skirtumų, bet susijungėme vienu tikslu - tarnauti Kristui. Labai gera buvo nesijausti padėties šeimininkais, tiesiog dalintis tuo, kuo Viešpats mus praturtino. Dar vienas geras dalykas - kad kunigas turėjo puikią galimybę pakalbėti savo parapijos vaikams, nes tiek daug jų dar niekad nebuvo susirinkę. Iš tiesų buvome labai laukiami ir, regis, visi buvome labai palaiminti. Už tai esu labai dėkinga Dievui, nes Jis viską nuostabiai paruošė. (Daina Borusevičiūtė, Širvintų raj.)
Šiais metais „Vaikų Kalėdoms" buvo palankūs ir geranoriški atsakingi asmenys mokyklose, kur vyko renginiai. Kėdainių raj. Kėleriškių pradinėje mokykloje mokytoja ėmėsi iniciatyvos kartu su vaikais atlikti Tyrinėtojų pašto dėžutės klubo 1 pamokėlę. Taip pat Raseinių raj. Užkalnių pradinė mokykla geranoriškai leido pasinaudoti patalpomis šventei šio ir aplinkinių kaimų vaikams. Šiame kaime vienos šeimos vaikai labai laukė šventės, nes buvo ruošiami dokumentai atiduoti juos į globos namus. Jie dalyvavo šventėje ir tikimės, kad Jėzaus gerumas prisilietė prie tų širdelių. (Kauno Krikščionių bažnyčia)
Džiugu, kai mus ne tik priima, bet ir padeda atsivežti bei sandėliuoti dovanėles. Malonu, kad kiekvienais metais Kelmės rajone organizuoti renginius padeda viena vaikų gydytoja. (Renatas Gricius, Šiaulių bažnyčia „Tiesos žodis")
Vienas praėjusiais metais šventėje dalyvavęs berniukas susidraugavo su mumis, vasarą krikščioniškoje stovykloje priėmė Kristų savo Gelbėtoju. Dabar skaito Naująjį Testamentą ir kiek galėdamas lanko sekmadienio pamaldas. (Linas Bajeras, Kauno ETKB „Išgelbėjimo Uola")
Mūsų mokyklos vaikai aktyviai ruošėsi šventei. Jie pajuto, kad gera yra ne tik gauti, bet ir dalinti dovanas kitiems, kartu su jais džiaugtis. Tai ir buvo jiems didžiausias ir geriausias atlygis už darbą. („Vaivorykštės tako" pagrindinė mokykla, Klaipėda)
Fantastiškas renginys buvo vaikų ir jaunimo klubo teatro studijoje. Iš pradžių jaunieji artistai parodė savo etiudus Kalėdų tema. Vėliau pasakojau istoriją „Kai medžiai svajoja". Stebėjau vaikų veidus. Visi buvo labai susikaupę ir net nejudėjo. Kai kas net nušluostė ašarą. Vadovė irgi ne kartą susigraudino. Pasirodo, ji prieš pusantrų metų neteko vyro. Jis dingo ir atrado jį tik po 9 mėnesių Palaidojo prieš kelis mėnesius. Tie žodžiai - „turėk kantrybės, aš tau šį ta parodysiu" - ištarti Dievo eglutėms, stiprino vaikų ir vadovės širdis. Po to visi vienbalsiai nusprendė, kad tai būtų nuostabus spektaklis. Ir pareiškė norą kitais metais prisidėti prie šios akcijos savo spektakliu. (Asta Sabaliauskienė, Klaipėdos Evangelijos bažnyčia)
Šie ir dar daugelis kitų liudijimų ragina mus, krikščionis, nepamiršti Didžiojo Viešpaties paliepimo eiti su nuostabia Evangelijos žinia į miestus ir kaimus, kuriuose yra daug pavargusių, ištroškusių ir atvirų širdžių.
Smagu, kad vis daugiau bendruomenių po kalėdinių renginių palaiko glaudžius ryšius su vaikais, rašydamos jiems laiškus, organizuodamos velykinius renginius, kviesdamos vaikus į vasaros stovyklas. Šiais metais maloniai nudžiugino galimybė dar kartą aplankyti dovanėles gavusius vaikus ir parodyti specialiai vaikams paruoštą filmo „Jėzus" versiją, kurią lietuviškai įgarsino VO „Agapė".
Baigiant šių metų „Vaikų Kalėdų" apžvalgą norisi nuoširdžiai padėkoti kiekvienam, prisidėjusiam prie šios akcijos vykdymo Lietuvoje: priklausomybės ligų reabilitacinei bendruomenei „Sugrįžimas", kuri pasirūpino dovanėlių sandėliavimu ir išdalinimu bendruomenėms; kiekvienos bendruomenės vadovams ir „Vaikų Kalėdų" koordinatoriams, kurie rūpinosi akcijos organizavimu savo bendruomenėse; kiekvienam vaikui, jaunuoliui ar suaugusiajam, ruošusiam evangelizacines programas ir dalyvavusiam renginiuose, kiekvienam maldininkui, slapta palaikiusiam tuos, kurie gauna ir dovanoja dovanas. Kiekvieno Jūsų nuoširdi tarnystė gausino dėkojimus Dievui (2 Kor 9,12). Te patirtas Evangelijos skelbimo džiaugsmas nesibaigia su pirmaisias pavasariniais žiedais, bet tęsiasi visus metus ir sulaukia Dievo širdį džiuginančių vaisių!
