aurum (2010-06-20 17:50): Jurgita, labai, labai grazus tavo pasakojimas... Toks jausmas, kad ir as ten pabuvojau.
Aciu.

Bloger (2010-06-18 15:41): Kam klausi jei zinai atsakyma? Zinoma, kad standartinis atsakymas bus- pirmoj vietoj Dievas. As neturiu baimes buti su Juo nei vienas, nei su kitais. Bet man asmeniskai, Jis pirmoje vietoje yra tokiu budu, kad stengiuos neatstumt kitu tuo savo noru buti su Dievu. Skaitau, kad tai yra sektantiskumas- manyti, kad kiti trukdo ir nereikalingi, tipo stabdo dvasini augima ir pan. Nieko panasaus. Budami su kitais, esame ne maziau su Dievu nei tada, kai isivaizduojame, kad mes su Juo tik dviese. Vienuoliska praktika nepatvirtina jos pliusu, bet dazniausiai apnuogina minusus, ir didziausi is ju- egoizmas ir nesveika savimeile, savanaudiskumas bei isdidumas. Tuscias toks dvasingumas, kas nors gali padaryti gera kitam, gali kita palaiminti, bet nedaro ir nelaimina (praktiskai, o ne kalbom), nes mat isikales i galva, kad yra uz kitus dvasingesnis tada, kai sedi ir smirdi kokioj celej ar kur kalnuose oloj tuno... Tfu tokia "praktika" ir toks "dvasingumas"! Kazkas gali buti vaikui tevu ir zmonai vyru, bet del savo sizofrenisku sektantisku uzgaidu sedi ir veltui leidzia laika kur nors seminarijose ir pan, siekdamas tapti kunigu ar vienuoliu. Tuscias toks "dvasingumas", kai baiges seminarija ir tapes kunigu jis veliau vaiksto pas meiluzes, veliau lanko savo vaikus, kurie gimsta toms sugyventinems, vaikai mato sia veidmainyste ir t.t. Ir visa tai issirutulioja, nes kazkas Vatikane mat nusprende, kad vyras atseit "dvasingesnis" vienas, be zmonos ir vaiku. Skatiko nevertas toks tipo "buvimas dviese su Dievu". Su jokiu Dievu toks kunigas nera zinoma.

Šakės (2010-06-18 12:56): Panašu blogeri, kad turi didelę Dievo baimę, kad bijai ar vengi būti su Juo dviese. Arba nelabai turit apie ką su Tėvu kalbėtis :)

Šakės (2010-06-18 12:47): O tau blogeris kas pirmoj vietos ar žogus, ar Dievas? Tau kažkaip svarbiau su žmonėmis pabūti, nei su Dievu, Dievas tau tik kaip priedas visur esantis, o ne asmuo.

Bloger (2010-06-17 21:41): Na, tegu pasitinka ta Marija, as juk ne pries. Nes juk Jezaus mama, siaip ar taip, manau yra labai faina ir supratinga moteris, visiskai nereikalaujanti demesio sau ir garbinimo, neseimininkaujanti danguje ir t.t. Cia jei palyginti su kataliku deive vardu Marija( taip pat jos vardas yra ir Diana, ir Artemide, ir daug kitu vardu), kuri uzurpavusi Jezaus vieta. Didelis skirtumas- tarp deives ir realios Jezaus mamos.

aurum (2010-06-17 20:52): Blogeri, Jus turbut Marija prie dangaus vartu pasitiks :D arba kokia kita moteris :)

Bloger (2010-06-17 19:14): Jezus beje ejo i dykuma, o ne i vienuolyna Marijos garbinti ir rozini kalbeti:)

Bloger (2010-06-17 19:12): O tu kai su zmonem buni, Dievas nuo taves kazkur matyt pabega? :) Idomu, kodel Jis taves taip bijo? :)

Šakės (2010-06-17 18:40): Blogeri, nu ir prifilosofavai čia. Žiūrint kokios bendravimo kokybės tau reikia. Įdomu kodėl Jėzus ėjo į dykumą? Yra laikas būti su žmonėmis, yra laikas būti su Dievu dviese.

Bloger (2010-06-17 14:08): PS. Nezinau, ar aiskiai pasakiau. Tenorejau pasakyti tai, kad kai bendraujame su Dievu, tai niekada musu neveda i vienatve, bet atgrezia musu zvilgsni i kitus- ju poreikius, dalinimasi su jais ir pan. Ir atvirksciai- kai matome tik save (is esmes garbiname save), tai apie joki Dievo garbinima ir bendravima su Juo negali eiti ne kalbos- tai tera tik narciziskas gerejimasis savimi(o tai yra satanizmo esme). Kai yra tik musu "as" ir meditavimas tame- su Dievu nebendraujame. Kai mums patinka filosofija ir zmogiska ismintis, zmoniu priesakai- su Dievu nebendraujame. O butent tas desperatiskas noras medituoti paciame savyje, atstumiant ir ignoruojant kitus yra zmoniu priesakai, zmogiska ismintis, ir tai atskleidzia tiesa apie musu tikraji garbinimo ir bendravimo objekta. Tas objektas esame mes patys. Patys sau dievai.

Bloger (2010-06-17 13:58): Nemanau, Sakes, tikrai taip nemanau. Nemanau, kad kai esame dviese su Dievu, mes Jam netarnaujame, o kai tarnaujeme ir aplink yra kiti- kad nebendraujame su Juo ir nesame su Juo. O kai vyras mylisi su zmona, tai jis bendrauja su Dievu ar ne? Kaip manai? As manau, kad jei dekavoja Dievui uz zmona ir stengiasi ja patenkinti, tai bendrauja, o jei galvoja tik apie save ir zmonos apvalumus:) (kaip jie ji patenkina pvz)- tai manau, jokio bendravimo cia nera. Sory uz palyginima:).
Beje, tas noras buti dviese (su Dievu ar su kokiu zmogumi), gali kai kada ir iskrypti, tapti egoistisku siekiniu. Ar taip nemanai? Zinok taip buna kartais. Visgi manyciau, Dievas mus sukure socialiais kuriniais, trokstanciais dalintis savimi ir gyvenimu su kitais, tad egoistiska, narciziska vienatve nera is Dievo. Kitaip Dievas butu sukures tik Adoma:).
Norejai kad pamastyciau. Tad pamasciau :). Taigi, isvada tokia, kad Dievui gali tarnauti visaip ir visur, tas pats ir su bendravimu- gali vienas, gali su kitais. Cia taisykles nera. Svarbu pradeti bendrauti. O kai pradedi- pamatai, kad esi ne vienas. Va sita dalyka mums Dievas ir nori ikalt i musu egoistiskas smegenines:).

Šakės (2010-06-17 11:52): Blogeriui. Kad taip mėgsti mąstyti tai ir pamąstyk - TARNAUTI Dievui galima visur bažnyčioje, darbe, šeimoje, bet BŪTI su Dievu, bendauti su Juo leisti laiką, tu gali tik vienas prieš vieną, kitų čia nebūna tik tu ir Dievas.

Šakės (2010-06-17 11:39): Daliai."Man šiandien tenka privilegija būti tame, kaip mūsų mieste po truputį kuriasi bendruomenė, bendruomenės užuomazga. Tai toks gražus ir nuostabus laikas :)"
Iš tiesų nuostabus laikas ir džiaukis tuo laiku, nes kai susikurs bendruomenė, tai kaip pati sakai teks "tapatinti save su ta baznycia, kurioje tarnaujame", teks tau tapti "Matija- švenčiausia lelija" ir važiuoti su ta bendruomene į Šiluvą. Džiaukis laisve Kristuje kol dar gali :)

Bloger (2010-06-16 15:47): Na taip, zinoma, sutinku, kad uz bet ko ir nereikia teketi. O tuo labiau, uz netikincio- vargas. Pats savo draugu tarpe turiu tokiu, kuriu antrosios puses netikintys zmones. Taiva, kai kurie ju jau ir issiskyre, ir tai suprantama- mes juk pasaukti ramybei, ar kazkaip panasiai sako Paulius. Bet visgi, skyrybos ziaurus reikalas, manyciau, ne palaiminimas netgi tada, kai lygtai issiskyrei legaliai ir neva "pagal Rasta"(neistikimybe ir pan).
Zinau vyru-moteru santyki baznyciose. Bet manyciau, tai neduoda teises kurti seimos su netikinciu zmogumi. Man rodos, tai nera palaiminimas, o teparodo musu silpnuma. Na, bet ko cia slepti- mes ir esame silpni, o tokie budami, darome neteisngus neapgalvotus sprendimus, del kuriu veliau gailimes... Issiskyrus, veliau sunku rasti jegu kazka toje srityje keisti. Ir todel man buna keista kartais matyt, kaip banznyciokai issiskyre, cia pat susituokia su kitu, kartais net menesiui nepraejus. Kyla mintys net apie tai, kad viskas buvo samoningai suplanuota.Labai nenoreciau, kad siuo atveju mano mintys pasitvirtintu. Siaip, gyvenimas- sudetingas dalykas, o jei dar mes patys ji darom tokiu, tai kaip tai pavadinti?

dalia (2010-06-16 15:13): Bloger. Aš irgi su tavo kai kuriom mintim sutinku. O dėl merginų... yra toks paprastas dalykas, kad mūsų (o turbūt) ir kitose bendruomenėse vyrų yra kur kas mažiau negu moterų. Taigi, tam tikra prasme merginos (tos, kurios nori šeimos ir nėra patenkintos vienatve) renkasi tarp vienatvės arba santuokos su neatsivertusiais vyrais. :) Iš dviejų blogybių - mažesnę. Kadangi pati buvau ištekėjusi už netikinčio, tai labai pritariu tokiam merginų "vienuoliškam" pasirinkimui (netekėt už bet ko). Aišku, kiekvienu konkrečiu atveju gali būt kitaip..

Bloger (2010-06-16 14:19): Daliai: tad tegu ir buna istikimas Viespaciui, bet tam nereikia uzsidaryti simtu spynu nuo pasaulio. Pazystu TZ merginas, kurios del vienokiu ar kitokiu priezasciu matyt niekad neistekes, jos jau yra tam tikra prasme vienuoles. Ir neraginu ju teketi, jei joms taip gerai. Bet jei joms gerai, tai kodel kai kuriu is ju veidai suruge ir visa povyza liudija apie kancias? Jos lygtai turetu dziaugtis: nugi as su Viespaciu r pan. Vietoj to- visi turi kenteti nuo ju "buvimo su Viespaciu". Bet as ne apie tai.

Ok, jei sakai, kad tegu kiekvienas buna su Viespaciu ten kur yra: seimoj ar ne nesvarbu. Ok, sutinku. O vienuolynuose argi moko buti su Viespaciu? Yra regulos, yra dogmos, yra tvarka... O kur buvimas su Viespaciu? Kiek zinau, tai vienuoliu "viespatele" yra Marija, tad kur cia buvimas su Viespaciu, jei lenkiamasi deivei? Ir ar mums reikia is to semtis kazkokios patirties? Ka gi atrasime tose stabmeldystese? Kazkas yra stipriai apgautas, jei iesko Viespaties stabmeldysteje ir Dievo pazinimo kultuose.

dalia (2010-06-16 13:19): Mindaugui. Ačiū labai už gerus žodžius. :) Žinok dar visokių neblogų dalykų įvyko per tą porą savaičių ląst. nu bet čia ne į temą. O dėl tarnavimo... :( to pripuolimo prie bažnytinių darbų naktim, išvarvėjusiom akim nebedrįstu ir vadint tarnavimu... :( :( Bet vistiek ačiū.

Bloger misija ;) - įkvėpti seseris tekėti, vyrus ir vaikus mylėti. Aš nedrąsiai vis primenu, kad jeigu skaitom VISĄ raštą, tai ten randam Pauliaus mintis, kad vienas turi vienokią dovaną (šeimą), kitas - kitokią (viengungystę). Ir kiekvienas turi būti ištikimas Viešpačiui tame - ane? -

Bloger (2010-06-16 12:01): sakem: jei jau tavo toks poziuris (antibiblinis), tai tau tikrai nepatartina teket ar vesti (matai sory nezinau, kas pats esi- vyras ar moteris) :). Beje, nieko keista, dabar jau pas krikscionis po truputi tampa madinga elgtis, gyventi ir mastyti priesingai Sv. Rastui. Nenustebinai savo cinisku poziuriu.

Daliai: na tai kad turiu zmona, tai cia visai ne prie ko yra. Zinoma, but su Dievu nereikia formos specialios. Galima but seimoje, bet arti Kristaus: skalbiant rubus, darant valgyt seimai, mylintis su sutuoktiniu ir pan. Tad kam kai kurie tu formu iesko? Plius tokiu formu, kurios velgi priestarauja Sv. Rasto nuostatoms ir skatina stabmeldyste, sektantiskuma bei nuosava teisuma. Kas tai? Ar ne krikscionybes issigimimas? Vietoj to, kad pasirinkti gyvenima, nekurie renkasi mirti. Zinoma, ju reikalas, ne musu. Musu gi reikalas netyleti, matant siuos dalykus. Juk tyledami ir matydami kita tikintiji einanti i prazuti, ar galime tiketis, kad Dievas arba kiti su mumis pasielgs ne taip pat?

Šakės (2010-06-16 11:38): "...isteketi ir daryti vyrui gera per visas gyvenimo dienas" - cha, cha. Ištekėti ir ėsti vyrą per visas jo gyvenimo dienas, kad labai pasigailėtų, jog Dievą išmainė į "bobą".

Mindaugas M. (2010-06-16 11:03): Dalia, vos kelis iš jūsų pažįstu, bet man nekyla klausimo kur reiktų kreiptis, jei tektų lankyti bendruomenę Klaipėdoj. Anot vienos krikščioniškos dainos apie karalių Dovydą, paprastumo jėga ne paprastume, o tada, kai paprastas žmogus yra nepaprasto Dievo rankose. Kartas nuo karto prisimenu jus maldoj. Ačiū už tavo tarnavimą šiame tinklapyje!