Apsilankymas kontempliatyviame moterų vienuolyne
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti
Bloger (2010-06-16 07:54):
Nu taip taip... Dabar visos TZ merginos matyt svajos buti vienuolemis, nes juk vienuole buti ir sedeti prie Viespaties koju yra palaiminimas, o isteketi ir daryti vyrui gera per visas gyvenimo dienas- tai jau zinoma yra prakeikimas:). Kazkas netvarkoj manau su kai kuriu mastymu, jei jau vienuolynai tampa vertybe ir Marijos garbintoju patirtis tampa vertinga. Sekantis zingsnis butu turbut, TZ vienuolyno isteigimas:) ir Marijos garbinimo iteisinimas. Tik abejoju kad tai ka nors issprestu.
dalia (2010-06-16 00:15):
... ... ...mes, evangelikai, turime didžiulę privilegiją visiškai pasišvęsti Dievui taip, kad mūsų pasišventimo nerodytų nei speciali apranga, nei kuo nors išoriškai išsiskiriantis gyvenimo būdas. Kiekvienas iš mūsų galim atiduoti visą savo gyvenimą Viešpačiui, ir gal būt apie tai žinos tik Viešpats... kiek mes tarnaujame, ir ko ir kiek aukojame, ir kokia gyvenimo dalis mums priklauso, ar jau nepriklauso, nes jau yra nukryžiuota su Kristumi.
Man šiandien tenka privilegija būti tame, kaip mūsų mieste po truputį kuriasi bendruomenė, bendruomenės užuomazga. Tai toks gražus ir nuostabus laikas :) kai kūno ir proto akys rodo viena (nieko optimistiško), o širdies - kita. Kai po truputį visi kartu ir (tikiu) kievienas atskirai mokomės mokėti kainą :) pasišventimo ir dalies savęs atidavimo, mokomės branginti tai, kas maža, ieškoti to, kas svarbu, tapatinti save su ta baznycia, kurioje tarnaujame, ir klausti savęs, "Ką aš šiandien galiu padaryti, Dieve?" Gal būt tai galimybė suderinti ir Marijos, ir Mortos tarnavimą: slaptoje ateiti Viešpaties akivaizdon (atnešant ir kitus žmones), ir tuo pat metu ieškoti galimybių patarnauti žmonėms realiam gyvenime.
Mes turim tiek daug - nes gyvename nebe mes, o mumyse Kristus. :)
Man šiandien tenka privilegija būti tame, kaip mūsų mieste po truputį kuriasi bendruomenė, bendruomenės užuomazga. Tai toks gražus ir nuostabus laikas :) kai kūno ir proto akys rodo viena (nieko optimistiško), o širdies - kita. Kai po truputį visi kartu ir (tikiu) kievienas atskirai mokomės mokėti kainą :) pasišventimo ir dalies savęs atidavimo, mokomės branginti tai, kas maža, ieškoti to, kas svarbu, tapatinti save su ta baznycia, kurioje tarnaujame, ir klausti savęs, "Ką aš šiandien galiu padaryti, Dieve?" Gal būt tai galimybė suderinti ir Marijos, ir Mortos tarnavimą: slaptoje ateiti Viešpaties akivaizdon (atnešant ir kitus žmones), ir tuo pat metu ieškoti galimybių patarnauti žmonėms realiam gyvenime.
Mes turim tiek daug - nes gyvename nebe mes, o mumyse Kristus. :)
| << Ankstesnis | | 1 | | < 2 > | | |
Nepavydėk piktiems žmonėms ir nenorėk būti su jais, nes jie mąsto apie smurtą ir kalba apie apgaulę. Namai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu. (Pat 24, 1-3)
Dievas mielai teikia pagalbą, bet tik žmonių rankomis. (A. Alekseičikas)
Kviečiame dalyvauti rašinių konkurse
Mano motinystės (arba tėvystės) išgyvenimai ir tikėjimas
Konkursas
BIBLIJOS BIČIULIAI
Laikraščio „Ganytojas“ prenumerata
GANYTOJO priedas vaikams PIEMENUKAS išeina kartą per mėnesį
Krikščioniškos knygos, muzika internetu
BALTIC YOUTH FESTIVAL
2012 m. birželio 9 d. Rygoje (Latvija)
BALTIC YOUTH FESTIVAL
Naujienlaiškiai- Mamų klubas
- Bernardinai.lt
Kiekvienam savo palaiminimas ir prakeikimas - vienam/vienai su sutuoktiniu prakeikimas, kitam - be. Tiesiog (mano nuomone) tam, kad sedėt prie Viešpaties kojų nereikia specialios formos, o pakanka pasišentimo ir atitinkamos širdies nuostatos. :)