Ir šiaip dauguma galvoja, kad krikščionybė leidžia nesidengti galvos ir vaikščioti pusnuogei. Ar tai yra teisinga?
Inga
Jei jau minime krikščionybę, tai turime pripažinti, jog tai labai plati sąvoka. Joje telpa ir manantys, jog galvas moterims maldos metu reikia dengti, ir manantys, jog tai nebūtina. Tiesą sakant, jei suvokiame krikščionybės esmines vertybes, galvos dengimas ar nedengimas trikdyti neturėtų, nes tai esmės nekeičianti detalė. Turbūt sutiksite, jog skarelę užsirišti nėra sudėtinga, tik ar nuo to kas nors keičiasi žmogaus širdyje, - ar ji tampa labiau gailestinga, nuolanki, mažiau apkalbanti, nepavydinti, ar užsirišus skarelę Dievas taps labiau trokštamas? Kur kas sudėtingiau širdies romumu, klusnumu Žodžiui išreikšti savo pavaldumą ir prieraišumą Kristui ar vyrui. Todėl galvos dengime sunkiai įžvelgčiau dvasinio statydinimo veiksnių, greičiau tokį paprotį vertinčiau ne kaip prisakomą, o laisvai pasirenkamą, priklausomai nuo kultūrinės aplinkos. Jei Šventoji Dvasia būtų siekusi galvos dengimą sunormatyvinti, apie tai skaitytume ne vienoje, o bent keliose Naujojo Testamento ištraukose.
Kalbant apie kūno apnuoginimą, nežinau, ką Jūs turite omenyje, nes kai kam ir marškiniai trumpomis rankovėmis - jau nepriimtinas kūno apnuoginimas. Aišku viena, kad giliai tikinti krikščionė mergina ar moteris vengs apnuoginti savo kūną tiek, kad tai peržengtų padorumo ribas, atrodytų iššaukiančiai, gundančiai, aitrintų aplinkinių aistras.
Pastorius Mindaugas Sakalauskas
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
