2010-02-24
Vasario 18-21 dienomis Litexpo parodų centre vykusioje knygų mugėje, kuri šiemet sulaukė rekordinio 59, 2 tūkst. lankytojų skaičiaus, leidykla „Tikėjimo žodis" savo stende pristatė evangelinę teologinę literatūrą. (Nuotraukoje: Mūsų leidyklos stendo lankytojai itin domėjosi Biblijomis)

Reikšmingiausia mūsų leidyklos knyga, žinoma, buvo Biblija, kuria labiausiai ir domėjosi bei pirko į stendą užėję žmonės. Mugėje taip pat pasirodė nauja pastoriaus Giedriaus Saulyčio knyga „Maža plačios širdies tauta. Teologiniai tekstai". Šioje knygoje surinkta dalis pastoriaus studijų metu Tarptautiniame Trejybės universitete rašytų tekstų, kurių temų įvairovė apima antropologines, kultūrines, misiologines ir pastoracines refleksijas.

Leidyklos stendą aplankę skaitytojai pirko ir kitas mūsų knygas: J. Stotto „Šiuolaikinis krikščionis", „Motinystės palaptis", G. Saulyčio „Papiktinimas ir kvailystė" bei „Krikščionio tapatybės ryškėjimas", H. Hendrickso „Keiskime gyvenimus mokydami", „Paskutinę Kosto Burbulio knygą" ir t.t. Nemažo dėmesio sulaukė ir „Giesmynas", choro „Maranata" naujas giesmių albumas, kompiuterinė programa „Mano Biblija".

Knygų mugėje prie leidyklos „Tikėjimo žodis" stendo buvo nufilmuota ir „Kertinio akmens laida" bei vasario 20 d. parodyta per „Lietuvos ryto" televizją.


Vilniaus knygų mugės renginių
programoje - diskusija apie lietuviškus
Šv. Rašto vertimus

Mūsų leidykla šiemet Vilniaus knygų mugėje buvo paruošusi kultūrinį renginį (iš viso mugėje jų buvo surengta per 350) - penktadienio vakarą vienoje iš parodų centro konferencijų salių vyko diskusija „Šventasis Raštas lietuvių kalba: labiausiai skaitomi šiuolaikiniai vertimai". Šiame renginyje kalbėjo istorikas dr. Deimantas Karvelis, teologijos magistras pastorius Giedrius Saulytis, Suomijos spaustuvės St. Michel Print direktorius Heikki Suomala.

Deimantas Karvelis pasidalino savo įžvalgomis apie kai kuriuos lietuviškų Šventojo Rašto vertimų istorinius aspektus, pabrėždamas teologinių tyrimų apie vertimus stygių bei adekvataus įvertinimo poreikį. Deimantas apžvelgė protestantų indėlį verčiant ir leidžiant Bibliją lietuvių kalba XVI - XIX a.: pirmi Šv. Rašto versti fragmentai (M. Mažvydas, 1547; B. Vilentas, 1579), pirmas visos Biblijos rankraštinis vertimas (J. Bretkūnas, 1590), pirmas mėginimas spausdinti Biblijos vertimą (B. Chylinskis, 1659), pirmas Naujojo Testamento vertimas ir publikavimas (S. Bitneris, 1701), pirmas visos Biblijos vertimas ir publikavimas (J. J. Kvantas, 1735). Jono Jokūbo Kvanto vertimas ypatingas tuo, kad tai buvo pirmoji išspausdinta lietuviška Biblija, ilgai leidžiama ir skaitoma, iki 1931 m. sulaukusi 19 leidimų. XVI - XIX a. protestantams priskiriamas didžiausias lietuviško Šventojo Rašto vertimų ir leidimų skaičius.

Pastorius Giedrius Saulytis aptarė XX a. situaciją, įvardydamas tendenciją, jog evangelikų Šv. Rašto vertėjų triūsas ignoruojamas (pavyzdžiui, beveik neminimas Algirdo Jurėno vertimas), o katalikų darbo vaisius perdėm sureikšminamas. Tokia tendencija pastebima šiuolaikinius lietuviškus Biblijos vertimus fragmentiškai analizavusių kai kurių katalikų atstovų (ypač Vaclovo Aliulio) straipsniuose.

Na, o kokie gi labiausiai skaitomi šiuolaikiniai Šventraščio vertimai dabartine, normine lietuvių kalba? Tai metodistų kunigo Kosto Burbulio JAV išeivijoje parengtas (1979-1981) visos Biblijos vertimas ir katalikų vertėjų Česlovo Kavaliausko (Naujasis Testamentas, 1972, 1988) bei Antano Rubšio (Senasis Testamentas, 1990-1995) vertimai. K. Burbulio vertimą redagavo ir nuo 1996 m. leidžia leidykla „Tikėjimo žodis" (iš viso 6 leidimai bendru 52 tūkst. tiražu), o Č. Kavaliausko ir A. Rubšio - nuo 1998 m. Lietuvos Vyskupų konferencija (3 leidimai bendru 55 tūkst. tiražu) ir nuo 1999 m. Lietuvos Biblijos draugija (ekumeninė redakcija, 5 leidimai bendru 58 tūkst. tiražu).

Pastorius Giedrius paruoštoje vaizdinėje prezentacijoje taip pat skyrė dėmesio Kostui Burbuliui ir jo svarbiausiems darbams, pabrėžė esminius Šventojo Rašto vertimo kriterijus bei atliko A. Rubšio ir K. Burbulio keleto tų pačių Senojo Testamento vietų vertimų lyginamąją analizę, remdamasis originaliu hebrajišku tekstu.

Suomijos spaustuvės St.Michel Print (joje spausdinti beveik visi mūsų leidyklos leisti K. Burbulio Biblijos vertimo tiražai) direktorius Heikki Suomala papasakojo apie Biblijų spausdinimo specifiką ant itin plono, specialaus biblinio popieriaus. Šioje spaustuvėje nuo 1984 m. atspausdinta virš 100 milijonų Biblijų ir Naujųjų Testamentų 48-is skirtingomis kalbomis. Beje, Suomijoje, kur 80 proc. gyventojų yra evangelikai liuteronai, kiekviena bažnyčioje besituokianti pora gauna dovanų baltą „vestuvinę" Bibliją.

Renginio pabaigoje diskusijos dalyviai pranešėjams dar uždavė keletą klausimų.