Straipsniai

Anželika Krikštaponienė 2011-09-01 Tarno samprata Kiekvienas kūrinys pašauktas atlikti tai, kuo jis buvo pašauktas būti: paukštis - skristi, žuvis - plaukti; žmogui (kaip pastebi Jobas) skirta sunkiai gimti ir dirbti taip, kaip kibirkščiai lemta kilti aukštyn. Nors žmonės yra tos pačios prigimties, vis tik esama skirtingų pašaukimų: karaliams duota valdyti, šeimininkams - mokyti ir įsakinėti, tarnams - paklusti. plačiau

Anželika Krikštaponienė 2011-03-28 Sutuokta šalis (3) Straipsnis, parašytas remiantis pamokslu, pasakytu vasario 27 d., minint Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis" dvidešimtmetį. Savo šeimos, vietinės bendruomenės, rate kukliai pažymime bažnyčios 20-metį. Iškilmingą šios sukakties minėjimą švęsime per Šiaulių krašto konferenciją, kuri vyks gegužės 28-29 d. Šiauliuose. Neseniai skaitytos 48 psalmės 12-14 eilutės paakino mane atidžiau įsižiūrėti į mūsų bažnyčios istoriją ir apmąstyti Dievo didybę ir maloningumą. plačiau

Anželika Krikštaponienė 2010-05-24 Apie bažnyčios misiją Šiame straipsnyje norėčiau pasigilinti į mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžius ir darbus po Jo prisikėlimo iš numirusių iki paėmimo į dangų. Tas laiko tarpsnis - po Prisikėlimo iki Sekminių - aprašytas Apaštalų darbų knygos pradžioje: plačiau

Anželika Krikštaponienė 2010-03-29 Abraomo ir Izaoko šuliniai (23) Senajame Testamente gausu reikšmingų istorijų, istorinių įvykių aprašymų, simbolinių pasakojimų. Dažnai jie mums būna nesuprantami, tarsi nebylūs, nes nuo jų mus skiria didelis laiko atstumas ir kitokia kultūra. Todėl neretai nusprendžiame, kad dėl šio kultūrinio atotrūkio Senojo Testamento tekstai yra menkesnės vertės, nelabai aktualūs. plačiau

Anželika Krikštaponienė 2009-12-07 Keli didieji sielos poreikiai  (8) Apaštalas Jonas savo evangelijoje vaizdingomis metaforomis ir palyginimais apibūdina Kristų, Dievo Sūnų - kaip giliausią žmonių amžinybės ilgesį. Iš keturių evangelistų tik Jonas užrašė septynis Jėzaus teiginius „Aš esu ...", kurie ne tik atskleidžia Dievo santykį į žmogų, bet ir parodo didžiuosius žmogaus sielos poreikius. Šiame straipsnyje aptarsime tris iš jų. plačiau

Anželika Krikštaponienė 2009-09-28 Meilės tarnystė  (32) Meilė turi būti tikra. Meilė tikra tada, kai galima atvirai kalbėti, kai siūlomasi padėti, kai mokomasi jautrumo kitam, kai su vargšu elgiamasi kaip su lygiu, kai savo artimui sakoma: „Tu esi". Motina Teresė Mūsų bendruomenėse nuo pat jų atsiradimo pradžios tarnystė buvo svarbi. plačiau

Anželika Krikštaponienė 2009-07-07 Kas trukdo girdėti? Šiuolaikinis žmogus gyvena garsų prisotintame pasaulyje. Visą dieną, nuo pat ryto lig vėlyvo vakaro, mus lydi įvairiausi garsai. plačiau

Anželika Krikštaponienė 2009-04-25 Apie atgailą, atsivertimą ir atgimimą (10) Dvasinis žmogaus išgelbėjimas yra unikalus ir didžiai paslaptingas Dievo darbas. Visų laikų krikščionys turi savo atgimimo istoriją, Dievo duotą dvasinį alsavimą sielai, vidinį pabudimą, amžino gyvenimo dovaną. plačiau

Anželika Krikštaponienė 2009-01-31 Nusižeminimo keliu (15) Šiandienos pasaulio kultūroje sąvokos „nuolankumas", „nusižeminimas", „savęs praradimas" yra nuvertintos, neretai - menkinamos, pašiepiamos, atmetamos. Žmogus, siekiantis tokių savybių, vertinamas kaip labai silpnas, mažos savivertės, menkas ir niekam tikęs. plačiau

Anželika Krikštaponienė 2008-12-06 Tarno rankšluostis ar karaliaus skeptras? (32) Turbūt nesuklysiu pasakydama, jog šiandien pasaulyje labiausiai vertinamos trys galios: pinigų, valdžios ir jauno kūno stiprybė bei patrauklumas - seksualumo galia. Jei visos šios trys galios žmogaus pasiekiamos vienu metu, manoma, kad įgyjama didžiausia galia, kokia tik gali būti. plačiau

Anželika Krikštaponienė 2008-06-21 Bendruomeniškumas ir bažnyčios iššūkiai (36) Bažnyčia nėra vienintelė bendruomenė visuomenėje. Valstybėje egzistuoja įvairios žmonių grupės: draugijos, partijos, klubai ir t.t. Žmogus iš prigimties yra socialus, turintis gyvą ir išreikštą bendrystės poreikį su kitais. Todėl bendruomeniškumas yra gan plati sąvoka. plačiau

Anželika Krikštaponienė 2008-04-05 Kaip gyventi geismų valdomame pasaulyje? (9) Apaštalas Jonas beveik prieš du tūkstančius metų savo pirmame laiške konstatavo, kad žmonių pasaulį valdo akių ir kūno geismas bei gyvenimo puikybė (1Jn 2,15-17). plačiau

Anželika Krikštaponienė 2008-01-26 „Sola Dei Gloria", arba pirmasis Dievo įsakymas (48) Šiame straipsnyje norėčiau kartu su jumis atidžiau panagrinėti pirmąjį Dievo įsakymą, tarsi per padidinamąjį stiklą apžiūrinėtume pašto ženklų albumą ir susikoncentruotume ties vienu ženklu iš dešimties ženklų serijos. Pirmasis Dievo įsakymas skamba taip:  „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Neturėk kitų dievų šalia manęs" (Iš 20, 2-3). plačiau

Anželika Krikštaponienė 2007-11-17 Krikščionis ir Dekalogas (29) Žodžiai „įsakymas", „įstatymas" neretam krikščioniui asocijuojasi su Senojo Testamento griežta tvarka ir bausmėmis įstatymo laužytojams. Todėl vos tik išgirdę „įstatymas", įsitempiame, susigūžiame. Krikščioniškoji soteriologija (išgelbėjimo doktrina) labai aiškiai pabrėžia, kad Dievo vaikais tampame ne dėl gerų darbų, bet tik tikėdami Kristaus auka plačiau

Anželika Krikštaponienė 2007-09-22 Turto ir skurdo dilema (2) Priešprieša tarp turto ir skurdo Turto ir skrudo problema pasaulyje vyrauja nuo biblinio žmogaus nuopuolio kaip nuodėmės pasekmė. Po pasaulio sukūrimo Dievas apgyvendino vyrą ir moterį Edeno sode - tyrame, gyvenimu trykštančiame ir gėrybių gausiame pasaulyje. Tačiau žmones sugundė gyvatė. Jie panoro  savo šlove prilygti Dievui - patys tapti „dievai", laisvi nuo Visagalio valdžios. »»

Anželika Krikštaponienė 2007-08-25 Ar galima moterų pastorystė? (9) Praeitais metais „Ganytojuje" buvo spausdinta Johno Stotto straipsnių serija „Moteris, vyras ir Dievas". Pasitelkus šiuos straipsnius, norėčiau pagvildenti daug diskusijų tebekeliantį ir tarp krikščionių vieningos nuomonės neturintį klausimą: apie moters kunigystę, arba moters įšventinimą pastorystei. plačiau

Anželika Krikštaponienė 2007-07-21 Kai Dievo šlovė iškeičiama (1) Dievo šlovės ir rūstybės tema yra visiškai svetima šiandienos žmogui. Modernus, išsilavinęs žmogus daug laiko skiria sau - savianalizei, saviraiškai, savivertei ugdyti ir nemažą gyvenimo dalį praleidžia vystydamas horizontalius santykius, dažniausiai vartotojiško charakterio, t.y. bendraudamas su tais žmonėmis, kurie gali būti naudingi kylant šlovės ir karjeros laipteliais, įsigyjant geidžiamų saugusiųjų „žaislų": namą, naujos markės automobilį, vilą Ramiojo vandenyno saloje ir t.t. Tuo tarpu apie vertikalių santykių svarbą pagalvoja nedažnas. plačiau