Straipsniai
![]() |
2012-05-08
Sacrum ar profanum? (1)Padūsavimas, jog „nebėra nieko šventa" tikrai girdėtas, - suprask, kad štai kažkas labai negero vyksta „ant mūsų žemelės", o gal jau nebe už kalnų ir svieto pabaiga. Dažniausiai tai išgirstame iš kažin kokius geresnius laikus menančių, tačiau dabartiniu gyvenimu veik nusivylusių vyresnio amžiaus žmonių. |
![]() |
2011-12-05
Koks Viešpaties veidas? (2)„Štai žmogus", - ištarė Pilotas, šaukiančiai miniai rodydamas į purpuro skraiste aprėdytą, erškėčiais vainikuotą Jėzų. Argi jis ne tiesiog vienas iš daugelio šios žemės varguolių? Minios sprendimas aiškus - šitą ant kryžiaus! „Už ką?" - stebėdamasis klausia Pilotas. „Jis laikė save Dievo Sūnumi, todėl turi mirti." |
![]() |
2011-07-18
Tikėjimo dramos eskizaiNė viena karta neišvengė savo laikmečiui būdingų problemų ir grėsmių. Krikščionims jų irgi visuomet pakakdavo - šiandien, pavyzdžiui, tūlas baiminasi dėl islamo ekspansijos į Vakarus, sekuliarizacijos, vartotojiškumo įsigalėjimo, vertybių krizės. Nors tai išties kelia nerimą tiek snaudžiančiai Vakarų visuomenei, tiek pačiai krikščionybei, pripažinkime, kad tai nebūtų taip „jautru" mums, krikščionims, jei patys būtume tais, kuo sakomės esą. |
![]() |
2010-10-07
Pamaldus skaitytojas (1)Pakviesti į svečius, kartais klausiame: „O kaip pas jus atvykti?" Svetingi šeimininkai ima gyvai pasakoti apie maršrutą, kurio turime laikytis: važiuoti plentu iki ženklo, po to sukti į žvyrkelį ir, pavažiavus iki didelio geltono namo, - į kairę. |
![]() |
2009-10-26
Ateik, Šventoji Dvasia! (102)Tikriausiai net pats šventasis Lukas nesitikėjo, kad „sutvarkytas pasakojimas" apie „pas mus buvusius įvykius", adresuotas „garbingajam Teofiliui" (žr. Lk 1,1-3), šiandien žinomas kaip Luko evangelija, bei jos tęsinys - Apaštalų darbų knyga - kalbanti apie Šventosios Dvasios vedamos bažnyčios žygį per Romos imperiją, kada nors krikščionių bus laikomi įkvėptu Dievo žodžiu. |
![]() |
2009-07-20
Apie namų grupelių svarbą (43)Sveikindamas ir perduodamas linkėjimus bažnyčiai, esančiai Filemono namuose (Fm 1-3), Paulius, mano manymu, išsako vieną didžiausių komplimentų, kokio tik galėtų sulaukti krikščionis. |
![]() |
2009-05-09
Apie drąsą dirbti Dievui (116)Ne kartą vienas kitą raginome, kvietėme ir įtikinėjome tarnauti Viešpačiui. Bet ką gi tai reiškia? Tarnavimą Dievui dažniausiai įsivaizduojame kaip tam tikrą veiklą bažnyčioje ar Evangelijos liudijimą už jos ribų. Be abejo, tai yra pats tikriausias tarnavimas Dievui, tačiau ką gi mes veikiame likusį laiką, pavyzdžiui, nuo aštuntos ryto iki penktos vakaro? |
![]() |
2008-12-06
Lažybos iš tikėjimo (5)Ar Dievas gali lažintis? Spėju, kad daugelis krikščionių, pagrįstai privengiantys azartinių žaidimų ir populiarėjančių lažybų punktų, kazino, ko gero rimtai suabejotų, ar Dievui priimtinos bet kokios rūšies lažybos. |
![]() |
2008-08-23
Apie gerą toną (19)Jei nors kiek esame susipažinę su muzikos abėcėle ar bent kartais patys pamėginame šį bei tą padainuoti, žinome, jog nepataikyti į toną nėra gerai. Net jei mums patiems atrodo, kad dainuojame puikiai, ausylas klausytojas kaipmat susirauks, išgirdęs traukiant ne tą gaidą ar melodiją atliekant „nešvariai". |
![]() |
2008-04-19
Kalbėkite, aš klausau (13)Kai šviežiai nutinkuotą, šviesiomis spalvomis dailiai nudažytą pastato sieną kažkas išmargina sunkiai suprantamais hieroglifais, mane suima pyktis. |
![]() |
2008-02-23
Pažanga gėdos nedaro (26)Howardas Hendricksas knygoje „Keiskime gyvenimus mokydami" prisimena, kai jo dukrelė kartą paklausė: „Tėveli, o kodėl dideli žmonės nustoja augę?" „Tikriausiai jie nebeauga į aukštį, bet plečiasi į šonus", - pamėgino iš keblios situacijos išsisukti tėtis [1]. |
![]() |
2007-12-15
Maži žmonės, didis Viešpats (26)Kai suaugusieji, ypač vyrai, kalbasi rimtom temom, manoma, kad vaikams ten nėra ką veikti, - vyrai turi spręsti svarbius klausimus, o vaikai žaisti su žaisliukais, valgyti arba miegoti. Neįprasta, kai grupelė barzdotų dėdžių stovi rateliu aplink mažą vaiką ir klausosi pamokslo apie tai, kaip patekti į Dievo karalystę. |
![]() |
2007-10-20
Į ką panaši šeima? (21)Kartą sekmadienio rytą, dar prieš pamaldas, gatvėje susitikau su vienu krikščionimi. Mums besikalbant, prisiartino žmogus išvargusiu veidu ir pasiūlė pirkti kažkokius įrankius (akivaizdu, kad jam pinigų reikėjo pagirioms). Gailiai jį nužiūrėję, atsakėme, kad jo „prekių" mums nereikia. Šis sumišęs išlemeno: „Atleiskit, vyrai... atleiskit. Na, sakykit, į ką aš jums panašus?" Nespėjau nė mirktelėti, kai mano pašnekovas atšovė: „Į Dievą, ponuli, į Dievą jūs panašus". |
![]() |
2007-09-08
Kartoju, būkime dėkingiYra dalykų, kuriuos mums nuolat reikia priminti, nes žmogus linkęs užmiršti net tai, kas yra jo sielai gera ir naudinga. Būtent dėl šios priežasties nusprendžiau prie kadaise šiame laikraštyje spausdinto straipsnio pavadinimo „Būkime dėkingi" pridėti žodį „kartoju" ir prisiminti vieną svarbiausių krikščionio nuostatų -dėkingumą. |
![]() |
2007-06-23
Stebuklai vakar ir šiandienSakoma, kad šiandien žmogaus niekuo nebenustebinsi. Galime iš dalies su tuo sutikti, nes nemažai žmonių iš tiesų yra sotūs nuo visokių šou, reklaminių triukų, pramogų ir gyvena apsiginklavę galinga ir nepaprastai protinga šiuolaikine technika.
|






















